KARUNAPURA SUTTA PIṬAKA
KARUNAPURA Biblioteca de suttas

Colección de Suttas

Selecciona un sutta o una sección

La ficha activa reflejará aquí el sutta, sección o mapa seleccionado.

Diagnóstico
Esperando inicialización…
Preparando biblioteca…
Cargando árbol…
Mapa
Discursos Numerados
6. El capítulo sobre las prácticas

Serie repetitiva sobre las formas de la práctica

Aṅguttara Nikāya
6. Patipadāvagga
Acelakavagga
Discursos Numerados
6. El capítulo sobre las prácticas
Serie repetitiva sobre las formas de la práctica
Aṅguttara Nikāya
6. Patipadāvagga
Acelakavagga
Ruta suttaAN 3.156-162Sutta Piṭaka›Aṅguttara Nikāya›3. Tikanipāta›3. Tatiyapaṇṇāsaka›6. Patipadāvagga›Acelakavagga
← Suttas
Versiones de traducción
Vista:
Datos de publicación
SuttaCentral
https://suttacentral.net/an3.156-162/es/isidatta
Título de la publicación
Discursos Numerados
Traductor
Isidatta
Título raíz
Aṅguttaranikāya
Idioma de traducción
Español
Idioma raíz
Pali
Source
https://suttacentral.net/
Número de publicación
sc-es-an-isidatta

{164–183} “Monjes, he aquí estas tres formas de la práctica. Y, ¿cuáles son esas tres? La forma grosera de la práctica, la forma abrasadora de la práctica y la forma del medio de la práctica.

“Y, ¿cómo es, monjes, la forma grosera de la práctica? He aquí alguien sostiene una doctrina y punto de vista como este: ‘No hay falta en los placeres sensuales’ y, entonces, se consiente en los placeres sensuales. Esta es, monjes, la forma grosera de la práctica.

“Y, ¿cómo es la forma abrasadora de la práctica? He aquí alguien va desnudo, rechazando las convenciones, lamiendo sus manos, no viniendo cuando se le pide ni deteniéndose cuando se le pide, no aceptando comida que se le lleva ni siquiera la que se hace especialmente para él, no aceptando invitaciones para comer; no recibe nada de la olla, del cuenco, en un umbral, a través de un palillo, de un mortero, de dos que coman juntos, de una mujer embarazada, de una mujer que amamanta a su hijo, de una mujer que está siendo llevada por un hombre, del lugar en el cual se avisa que se va a distribuir la comida, del lugar en el cual está esperando un perro, del lugar en el cual zumban las moscas; no acepta pescado ni carne; no toma licor, vino ni infusiones fermentadas.

“Se mantiene con una sola casa [para pedir comida de las limosnas], con un solo bocado; se mantiene con dos casas [para pedir comida de las limosnas], con dos bocados… se mantiene con siete casas [para pedir comida de las limosnas], con siete bocados. Vive de un solo platillo por día, de dos platillos por día… de siete platillos por día. Toma una sola comida al día, una sola comida cada dos días… una sola comida cada siete días; y de este modo, incluso cada quincena, mora siguiendo la práctica de tomar la comida en intervalos declarados.

“Es alguien que come las verduras, mijo, arroz del bosque, cortes [de hierba de] los escondites, el musgo, salvado de arroz, escoria de arroz, harina de sésamo, hierba o estiércol de vaca. Subsiste de las raíces y frutos del bosque; se alimenta de las frutas caídas.

“Viste el hábito de cáñamo, hábito de cáñamo mezclado con trapos, sudario, túnica de trapo, túnicas hechas de corteza de árbol, pieles de antílope, tiras de la piel de antílope, mantos hechos de la hierba kusa, tela de corteza, tela hecha de virutas de madera; manto hecho de los pelos de la cabeza, lana de animales o una cubierta hecha de las alas de los búhos.

“Es alguien que se saca el pelo y la barba, siguiendo la práctica de sacarse el pelo y la barba. Es alguien que está de pie todo el tiempo, rehusándose a tomar asiento. Es alguien que continuamente está de sentadillas, dedicado a mantener la posición de sentadillas. Es alguien que usa el colchón de espinas, que hace su lecho de espinas. Mora siguiendo la práctica de bañarse en el agua tres veces al día, incluyendo la tarde. Mora en semejante variedad de formas, a través de la cuales procura la práctica de mortificarse y atormentar su cuerpo. Esta se llama la forma abrasadora de la práctica.

“Y, ¿cómo es la forma del medio de la práctica? He aquí un monje mora contemplando el cuerpo en el cuerpo, ardiente, comprendiendo claramente, atento, habiendo removido la añoranza y el abatimiento en relación al mundo. Mora contemplando las sensaciones en las sensaciones… la mente en la mente… los fenómenos mentales en los fenómenos mentales, ardiente, comprendiendo claramente, atento, habiendo removido la añoranza y el abatimiento en relación al mundo. Esto se llama la forma del medio de la práctica.

“Estas son, monjes, las tres formas de la práctica.

[157–162] “Monjes, he aquí estas tres formas de la práctica. Y, ¿cuáles son esas tres? La forma grosera de la práctica, la forma abrasadora de la práctica y la forma del medio de la práctica.

“Y, ¿cómo es, monjes, la forma grosera de la práctica? [Sigue igual que en el sutta anterior].

“Y, ¿cómo es, monjes, la forma abrasadora de la práctica? [Sigue igual que en el sutta anterior].

“Y, ¿cómo es, monjes, la forma del medio de la práctica? He aquí un monje genera el deseo de no-surgimiento de los perjudiciales estados mentales aún no surgidos; hace el esfuerzo, hace surgir la energía, aplica su mente y se esfuerza. Además, genera el deseo de abandonar los perjudiciales estados mentales ya surgidos… del surgimiento de los beneficiosos estados mentales aún no surgidos… de mantener los beneficiosos estados mentales ya surgidos, de su no-declive, incremento, expansión y realización mediante el desarrollo; hace el esfuerzo, hace surgir la energía, aplica su mente y se esfuerza.

“…desarrolla las bases del poder espiritual que posee la concentración debido al deseo y las actividades del esfuerzo. Desarrolla las bases del poder espiritual que posee la concentración debido a la energía y las actividades del esfuerzo… que posee la concentración debido a la mente y las actividades del esfuerzo… que posee la concentración debido a la investigación y las actividades del esfuerzo…

“…desarrolla la facultad de la fe, la facultad de la energía, la facultad de la atención consciente, la facultad de la concentración, la facultad de la sabiduría…

“…desarrolla el poder de la fe, el poder de la energía, el poder de la atención consciente, el poder de la concentración, el poder de la sabiduría…

“…desarrolla el factor de la iluminación de la atención consciente, el factor de la iluminación de la discriminación de los fenómenos, el factor de la iluminación de la energía, el factor de la iluminación del arrobamiento, el factor de la iluminación de la tranquilidad, el factor de la iluminación de la concentración, el factor de la iluminación de la ecuanimidad…

“…desarrolla el recto punto de vista, la recta intención, la recta forma de hablar, la recta acción, el recto modo de vida, el recto esfuerzo, la recta atención consciente y la recta concentración.

“Esto se llama la forma del medio de la práctica.

“Estas son, monjes, las tres formas de la práctica”.

~
~
~

“Tisso imā, bhikkhave, paṭipadā. Katamā tisso? Āgāḷhā paṭipadā, nijjhāmā paṭipadā, majjhimā paṭipadā.

“Tisso imā, bhikkhave, paṭipadā.
Katamā tisso?
Āgāḷhā paṭipadā, nijjhāmā paṭipadā, majjhimā paṭipadā.

“Tisso imā, bhikkhave, paṭipadā. Katamā tisso? Āgāḷhā paṭipadā, nijjhāmā paṭipadā, majjhimā paṭipadā.

Katamā ca, bhikkhave, āgāḷhā paṭipadā? Idha, bhikkhave, ekacco evaṁvādī hoti evaṁdiṭṭhi: ‘natthi kāmesu doso’ti. So kāmesu pātabyataṁ āpajjati. Ayaṁ vuccati, bhikkhave, āgāḷhā paṭipadā.

Katamā ca, bhikkhave, āgāḷhā paṭipadā?
Idha, bhikkhave, ekacco evaṁvādī hoti evaṁdiṭṭhi:
‘natthi kāmesu doso’ti.
So kāmesu pātabyataṁ āpajjati.
Ayaṁ vuccati, bhikkhave, āgāḷhā paṭipadā.

Katamā ca, bhikkhave, āgāḷhā paṭipadā? Idha, bhikkhave, ekacco evaṁvādī hoti evaṁdiṭṭhi: ‘natthi kāmesu doso’ti. So kāmesu pātabyataṁ āpajjati. Ayaṁ vuccati, bhikkhave, āgāḷhā paṭipadā.

Katamā ca, bhikkhave, nijjhāmā paṭipadā? Idha, bhikkhave, ekacco acelako hoti muttācāro, hatthāpalekhano, naehibhadantiko, natiṭṭhabhadantiko, nābhihaṭaṁ na uddissakataṁ na nimantanaṁ sādiyati. *hatthāpalekhano → hatthāvalekhano (sya-all, km, pts1ed)So na kumbhimukhā paṭiggaṇhāti, na kaḷopimukhā paṭiggaṇhāti na eḷakamantaraṁ na daṇḍamantaraṁ na musalamantaraṁ na dvinnaṁ bhuñjamānānaṁ na gabbhiniyā na pāyamānāya na purisantaragatāya na saṅkittīsu na yattha sā upaṭṭhito hoti na yattha makkhikā saṇḍasaṇḍacārinī na macchaṁ na maṁsaṁ na suraṁ na merayaṁ, na thusodakaṁ pivati. *kaḷopimukhā → khaḷopimukhā (bj)So ekāgāriko vā hoti ekālopiko, dvāgāriko vā hoti dvālopiko … sattāgāriko vā hoti sattālopiko; ekissāpi dattiyā yāpeti, dvīhipi dattīhi yāpeti … sattahipi dattīhi yāpeti; ekāhikampi āhāraṁ āhāreti, dvāhikampi āhāraṁ āhāreti … sattāhikampi āhāraṁ āhāreti—iti evarūpaṁ addhamāsikampi pariyāyabhattabhojanānuyogamanuyutto viharati.

Katamā ca, bhikkhave, nijjhāmā paṭipadā?
Idha, bhikkhave, ekacco acelako hoti muttācāro, hatthāpalekhano, naehibhadantiko, natiṭṭhabhadantiko, nābhihaṭaṁ na uddissakataṁ na nimantanaṁ sādiyati. *hatthāpalekhano → hatthāvalekhano (sya-all, km, pts1ed)
So na kumbhimukhā paṭiggaṇhāti, na kaḷopimukhā paṭiggaṇhāti na eḷakamantaraṁ na daṇḍamantaraṁ na musalamantaraṁ na dvinnaṁ bhuñjamānānaṁ na gabbhiniyā na pāyamānāya na purisantaragatāya na saṅkittīsu na yattha sā upaṭṭhito hoti na yattha makkhikā saṇḍasaṇḍacārinī na macchaṁ na maṁsaṁ na suraṁ na merayaṁ, na thusodakaṁ pivati. *kaḷopimukhā → khaḷopimukhā (bj)
So ekāgāriko vā hoti ekālopiko, dvāgāriko vā hoti dvālopiko … sattāgāriko vā hoti sattālopiko;
ekissāpi dattiyā yāpeti, dvīhipi dattīhi yāpeti … sattahipi dattīhi yāpeti;
ekāhikampi āhāraṁ āhāreti, dvāhikampi āhāraṁ āhāreti … sattāhikampi āhāraṁ āhāreti—iti evarūpaṁ addhamāsikampi pariyāyabhattabhojanānuyogamanuyutto viharati.

Katamā ca, bhikkhave, nijjhāmā paṭipadā? Idha, bhikkhave, ekacco acelako hoti muttācāro, hatthāpalekhano, naehibhadantiko, natiṭṭhabhadantiko, nābhihaṭaṁ na uddissakataṁ na nimantanaṁ sādiyati. *hatthāpalekhano → hatthāvalekhano (sya-all, km, pts1ed)So na kumbhimukhā paṭiggaṇhāti, na kaḷopimukhā paṭiggaṇhāti na eḷakamantaraṁ na daṇḍamantaraṁ na musalamantaraṁ na dvinnaṁ bhuñjamānānaṁ na gabbhiniyā na pāyamānāya na purisantaragatāya na saṅkittīsu na yattha sā upaṭṭhito hoti na yattha makkhikā saṇḍasaṇḍacārinī na macchaṁ na maṁsaṁ na suraṁ na merayaṁ, na thusodakaṁ pivati. *kaḷopimukhā → khaḷopimukhā (bj)So ekāgāriko vā hoti ekālopiko, dvāgāriko vā hoti dvālopiko … sattāgāriko vā hoti sattālopiko; ekissāpi dattiyā yāpeti, dvīhipi dattīhi yāpeti … sattahipi dattīhi yāpeti; ekāhikampi āhāraṁ āhāreti, dvāhikampi āhāraṁ āhāreti … sattāhikampi āhāraṁ āhāreti—iti evarūpaṁ addhamāsikampi pariyāyabhattabhojanānuyogamanuyutto viharati.

So sākabhakkhopi hoti, sāmākabhakkhopi hoti, nīvārabhakkhopi hoti, daddulabhakkhopi hoti, haṭabhakkhopi hoti, kaṇabhakkhopi hoti, ācāmabhakkhopi hoti, piññākabhakkhopi hoti, tiṇabhakkhopi hoti, gomayabhakkhopi hoti, vanamūlaphalāhāro yāpeti pavattaphalabhojī.

So sākabhakkhopi hoti, sāmākabhakkhopi hoti, nīvārabhakkhopi hoti, daddulabhakkhopi hoti, haṭabhakkhopi hoti, kaṇabhakkhopi hoti, ācāmabhakkhopi hoti, piññākabhakkhopi hoti, tiṇabhakkhopi hoti, gomayabhakkhopi hoti, vanamūlaphalāhāro yāpeti pavattaphalabhojī.

So sākabhakkhopi hoti, sāmākabhakkhopi hoti, nīvārabhakkhopi hoti, daddulabhakkhopi hoti, haṭabhakkhopi hoti, kaṇabhakkhopi hoti, ācāmabhakkhopi hoti, piññākabhakkhopi hoti, tiṇabhakkhopi hoti, gomayabhakkhopi hoti, vanamūlaphalāhāro yāpeti pavattaphalabhojī.

So sāṇānipi dhāreti, masāṇānipi dhāreti, chavadussānipi dhāreti, paṁsukūlānipi dhāreti, tirīṭānipi dhāreti, ajinampi dhāreti, ajinakkhipampi dhāreti, kusacīrampi dhāreti, vākacīrampi dhāreti, phalakacīrampi dhāreti, kesakambalampi dhāreti, vāḷakambalampi dhāreti, ulūkapakkhikampi dhāreti, kesamassulocakopi hoti kesamassulocanānuyogamanuyutto, ubbhaṭṭhakopi hoti āsanapaṭikkhitto, ukkuṭikopi hoti ukkuṭikappadhānamanuyutto, kaṇṭakāpassayikopi hoti kaṇṭakāpassaye seyyaṁ kappeti, sāyatatiyakampi udakorohanānuyogamanuyutto viharati—iti evarūpaṁ anekavihitaṁ kāyassa ātāpanaparitāpanānuyogamanuyutto viharati. Ayaṁ vuccati, bhikkhave, nijjhāmā paṭipadā.

So sāṇānipi dhāreti, masāṇānipi dhāreti, chavadussānipi dhāreti, paṁsukūlānipi dhāreti, tirīṭānipi dhāreti, ajinampi dhāreti, ajinakkhipampi dhāreti, kusacīrampi dhāreti, vākacīrampi dhāreti, phalakacīrampi dhāreti, kesakambalampi dhāreti, vāḷakambalampi dhāreti, ulūkapakkhikampi dhāreti,
kesamassulocakopi hoti kesamassulocanānuyogamanuyutto,
ubbhaṭṭhakopi hoti āsanapaṭikkhitto,
ukkuṭikopi hoti ukkuṭikappadhānamanuyutto,
kaṇṭakāpassayikopi hoti kaṇṭakāpassaye seyyaṁ kappeti,
sāyatatiyakampi udakorohanānuyogamanuyutto viharati—
iti evarūpaṁ anekavihitaṁ kāyassa ātāpanaparitāpanānuyogamanuyutto viharati.
Ayaṁ vuccati, bhikkhave, nijjhāmā paṭipadā.

So sāṇānipi dhāreti, masāṇānipi dhāreti, chavadussānipi dhāreti, paṁsukūlānipi dhāreti, tirīṭānipi dhāreti, ajinampi dhāreti, ajinakkhipampi dhāreti, kusacīrampi dhāreti, vākacīrampi dhāreti, phalakacīrampi dhāreti, kesakambalampi dhāreti, vāḷakambalampi dhāreti, ulūkapakkhikampi dhāreti, kesamassulocakopi hoti kesamassulocanānuyogamanuyutto, ubbhaṭṭhakopi hoti āsanapaṭikkhitto, ukkuṭikopi hoti ukkuṭikappadhānamanuyutto, kaṇṭakāpassayikopi hoti kaṇṭakāpassaye seyyaṁ kappeti, sāyatatiyakampi udakorohanānuyogamanuyutto viharati—iti evarūpaṁ anekavihitaṁ kāyassa ātāpanaparitāpanānuyogamanuyutto viharati. Ayaṁ vuccati, bhikkhave, nijjhāmā paṭipadā.

Katamā ca, bhikkhave, majjhimā paṭipadā? Idha, bhikkhave, bhikkhu kāye kāyānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā vineyya loke abhijjhādomanassaṁ; vedanāsu …pe… citte …pe… dhammesu dhammānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā vineyya loke abhijjhādomanassaṁ. Ayaṁ vuccati, bhikkhave, majjhimā paṭipadā.

Katamā ca, bhikkhave, majjhimā paṭipadā?
Idha, bhikkhave, bhikkhu kāye kāyānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā vineyya loke abhijjhādomanassaṁ;
vedanāsu …pe…
citte …pe…
dhammesu dhammānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā vineyya loke abhijjhādomanassaṁ.
Ayaṁ vuccati, bhikkhave, majjhimā paṭipadā.

Katamā ca, bhikkhave, majjhimā paṭipadā? Idha, bhikkhave, bhikkhu kāye kāyānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā vineyya loke abhijjhādomanassaṁ; vedanāsu …pe… citte …pe… dhammesu dhammānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā vineyya loke abhijjhādomanassaṁ. Ayaṁ vuccati, bhikkhave, majjhimā paṭipadā.

Imā kho, bhikkhave, tisso paṭipadāti.

Imā kho, bhikkhave, tisso paṭipadāti.

Imā kho, bhikkhave, tisso paṭipadāti.

Tisso imā, bhikkhave, paṭipadā. Katamā tisso? Āgāḷhā paṭipadā, nijjhāmā paṭipadā, majjhimā paṭipadā.

Tisso imā, bhikkhave, paṭipadā.
Katamā tisso?
Āgāḷhā paṭipadā, nijjhāmā paṭipadā, majjhimā paṭipadā.

Tisso imā, bhikkhave, paṭipadā. Katamā tisso? Āgāḷhā paṭipadā, nijjhāmā paṭipadā, majjhimā paṭipadā.

Katamā ca, bhikkhave, āgāḷhā paṭipadā …pe… ayaṁ vuccati, bhikkhave, āgāḷhā paṭipadā.

Katamā ca, bhikkhave, āgāḷhā paṭipadā …pe…
ayaṁ vuccati, bhikkhave, āgāḷhā paṭipadā.

Katamā ca, bhikkhave, āgāḷhā paṭipadā …pe… ayaṁ vuccati, bhikkhave, āgāḷhā paṭipadā.

Katamā ca, bhikkhave, nijjhāmā paṭipadā …pe… ayaṁ vuccati, bhikkhave, nijjhāmā paṭipadā.

Katamā ca, bhikkhave, nijjhāmā paṭipadā …pe…
ayaṁ vuccati, bhikkhave, nijjhāmā paṭipadā.

Katamā ca, bhikkhave, nijjhāmā paṭipadā …pe… ayaṁ vuccati, bhikkhave, nijjhāmā paṭipadā.

Katamā ca, bhikkhave, majjhimā paṭipadā? Idha, bhikkhave, bhikkhu anuppannānaṁ pāpakānaṁ akusalānaṁ dhammānaṁ anuppādāya chandaṁ janeti vāyamati vīriyaṁ ārabhati cittaṁ paggaṇhāti padahati; uppannānaṁ pāpakānaṁ akusalānaṁ dhammānaṁ pahānāya chandaṁ janeti vāyamati vīriyaṁ ārabhati cittaṁ paggaṇhāti padahati; anuppannānaṁ kusalānaṁ dhammānaṁ uppādāya chandaṁ janeti vāyamati vīriyaṁ ārabhati cittaṁ paggaṇhāti padahati; uppannānaṁ kusalānaṁ dhammānaṁ ṭhitiyā asammosāya bhiyyobhāvāya vepullāya bhāvanāya pāripūriyā chandaṁ janeti vāyamati vīriyaṁ ārabhati cittaṁ paggaṇhāti padahati ….

Katamā ca, bhikkhave, majjhimā paṭipadā?
Idha, bhikkhave, bhikkhu anuppannānaṁ pāpakānaṁ akusalānaṁ dhammānaṁ anuppādāya chandaṁ janeti vāyamati vīriyaṁ ārabhati cittaṁ paggaṇhāti padahati;
uppannānaṁ pāpakānaṁ akusalānaṁ dhammānaṁ pahānāya chandaṁ janeti vāyamati vīriyaṁ ārabhati cittaṁ paggaṇhāti padahati;
anuppannānaṁ kusalānaṁ dhammānaṁ uppādāya chandaṁ janeti vāyamati vīriyaṁ ārabhati cittaṁ paggaṇhāti padahati;
uppannānaṁ kusalānaṁ dhammānaṁ ṭhitiyā asammosāya bhiyyobhāvāya vepullāya bhāvanāya pāripūriyā chandaṁ janeti vāyamati vīriyaṁ ārabhati cittaṁ paggaṇhāti padahati ….

Katamā ca, bhikkhave, majjhimā paṭipadā? Idha, bhikkhave, bhikkhu anuppannānaṁ pāpakānaṁ akusalānaṁ dhammānaṁ anuppādāya chandaṁ janeti vāyamati vīriyaṁ ārabhati cittaṁ paggaṇhāti padahati; uppannānaṁ pāpakānaṁ akusalānaṁ dhammānaṁ pahānāya chandaṁ janeti vāyamati vīriyaṁ ārabhati cittaṁ paggaṇhāti padahati; anuppannānaṁ kusalānaṁ dhammānaṁ uppādāya chandaṁ janeti vāyamati vīriyaṁ ārabhati cittaṁ paggaṇhāti padahati; uppannānaṁ kusalānaṁ dhammānaṁ ṭhitiyā asammosāya bhiyyobhāvāya vepullāya bhāvanāya pāripūriyā chandaṁ janeti vāyamati vīriyaṁ ārabhati cittaṁ paggaṇhāti padahati ….

Chandasamādhipadhānasaṅkhārasamannāgataṁ iddhipādaṁ bhāveti vīriyasamādhi …pe… cittasamādhi …pe… vīmaṁsāsamādhipadhānasaṅkhārasamannāgataṁ iddhipādaṁ bhāveti …pe….

Chandasamādhipadhānasaṅkhārasamannāgataṁ iddhipādaṁ bhāveti
vīriyasamādhi …pe…
cittasamādhi …pe…
vīmaṁsāsamādhipadhānasaṅkhārasamannāgataṁ iddhipādaṁ bhāveti …pe….

Chandasamādhipadhānasaṅkhārasamannāgataṁ iddhipādaṁ bhāveti vīriyasamādhi …pe… cittasamādhi …pe… vīmaṁsāsamādhipadhānasaṅkhārasamannāgataṁ iddhipādaṁ bhāveti …pe….

Saddhindriyaṁ bhāveti … vīriyindriyaṁ bhāveti … satindriyaṁ bhāveti … samādhindriyaṁ bhāveti … paññindriyaṁ bhāveti …pe….

Saddhindriyaṁ bhāveti …
vīriyindriyaṁ bhāveti …
satindriyaṁ bhāveti …
samādhindriyaṁ bhāveti …
paññindriyaṁ bhāveti …pe….

Saddhindriyaṁ bhāveti … vīriyindriyaṁ bhāveti … satindriyaṁ bhāveti … samādhindriyaṁ bhāveti … paññindriyaṁ bhāveti …pe….

Saddhābalaṁ bhāveti … vīriyabalaṁ bhāveti … satibalaṁ bhāveti … samādhibalaṁ bhāveti … paññābalaṁ bhāveti …pe….

Saddhābalaṁ bhāveti …
vīriyabalaṁ bhāveti …
satibalaṁ bhāveti …
samādhibalaṁ bhāveti …
paññābalaṁ bhāveti …pe….

Saddhābalaṁ bhāveti … vīriyabalaṁ bhāveti … satibalaṁ bhāveti … samādhibalaṁ bhāveti … paññābalaṁ bhāveti …pe….

Satisambojjhaṅgaṁ bhāveti … dhammavicayasambojjhaṅgaṁ bhāveti … vīriyasambojjhaṅgaṁ bhāveti … pītisambojjhaṅgaṁ bhāveti … passaddhisambojjhaṅgaṁ bhāveti … samādhisambojjhaṅgaṁ bhāveti … upekkhāsambojjhaṅgaṁ bhāveti …pe….

Satisambojjhaṅgaṁ bhāveti …
dhammavicayasambojjhaṅgaṁ bhāveti …
vīriyasambojjhaṅgaṁ bhāveti …
pītisambojjhaṅgaṁ bhāveti …
passaddhisambojjhaṅgaṁ bhāveti …
samādhisambojjhaṅgaṁ bhāveti …
upekkhāsambojjhaṅgaṁ bhāveti …pe….

Satisambojjhaṅgaṁ bhāveti … dhammavicayasambojjhaṅgaṁ bhāveti … vīriyasambojjhaṅgaṁ bhāveti … pītisambojjhaṅgaṁ bhāveti … passaddhisambojjhaṅgaṁ bhāveti … samādhisambojjhaṅgaṁ bhāveti … upekkhāsambojjhaṅgaṁ bhāveti …pe….

Sammādiṭṭhiṁ bhāveti … sammāsaṅkappaṁ bhāveti … sammāvācaṁ bhāveti … sammākammantaṁ bhāveti … sammāājīvaṁ bhāveti … sammāvāyāmaṁ bhāveti … sammāsatiṁ bhāveti … sammāsamādhiṁ bhāveti …. Ayaṁ vuccati, bhikkhave, majjhimā paṭipadā. Imā kho, bhikkhave, tisso paṭipadā”ti.

Sammādiṭṭhiṁ bhāveti …
sammāsaṅkappaṁ bhāveti …
sammāvācaṁ bhāveti …
sammākammantaṁ bhāveti …
sammāājīvaṁ bhāveti …
sammāvāyāmaṁ bhāveti …
sammāsatiṁ bhāveti …
sammāsamādhiṁ bhāveti ….
Ayaṁ vuccati, bhikkhave, majjhimā paṭipadā.
Imā kho, bhikkhave, tisso paṭipadā”ti.

Sammādiṭṭhiṁ bhāveti … sammāsaṅkappaṁ bhāveti … sammāvācaṁ bhāveti … sammākammantaṁ bhāveti … sammāājīvaṁ bhāveti … sammāvāyāmaṁ bhāveti … sammāsatiṁ bhāveti … sammāsamādhiṁ bhāveti …. Ayaṁ vuccati, bhikkhave, majjhimā paṭipadā. Imā kho, bhikkhave, tisso paṭipadā”ti.

Acelakavaggo chaṭṭho.

Acelakavaggo chaṭṭho.

Acelakavaggo chaṭṭho.

Tassuddānaṁ

Tassuddānaṁ

Tassuddānaṁ

Satipaṭṭhānaṁ sammappadhānaṁ, Iddhipādindriyena ca; Balaṁ bojjhaṅgo maggo ca, Paṭipadāya yojayeti.

Satipaṭṭhānaṁ sammappadhānaṁ,
Iddhipādindriyena ca;
Balaṁ bojjhaṅgo maggo ca,
Paṭipadāya yojayeti.

Satipaṭṭhānaṁ sammappadhānaṁ, Iddhipādindriyena ca; Balaṁ bojjhaṅgo maggo ca, Paṭipadāya yojayeti.

AnteriorMañanaAN 3.155·PubbaṇhasuttaUna buena mañana, una buena tarde, una buena noche.SiguienteDiscursos sin título sobre tres cualidadesAN 3.163–182·Kammapathapeyyāla

Texto original en pali: Mahāsaṅgīti Tipiṭaka Buddhavasse 2500.

Datos pali, segmentación, variantes y metadatos: importados desde SuttaCentral.

Traducción al español: Isidatta.

Gestionar consentimiento

🍪 En KarunaPura usamos cookies para ofrecerte una experiencia más consciente y respetuosa.

Funcionales Siempre activo
Estas cookies son esenciales para el funcionamiento básico de la web y no se pueden desactivar.
Permiten recordar tus ajustes y preferencias para que tu experiencia sea más fluida.
El almacenamiento o acceso técnico es necesario para la finalidad legítima de almacenar preferencias no solicitadas por el abonado o usuario.
Estadísticas
El almacenamiento o acceso técnico que es utilizado exclusivamente con fines estadísticos. Nos ayudan a entender cómo se usa el sitio de forma anónima, para seguir mejorando.
Marketing
Se utilizan para ofrecer contenido personalizado y relevante según tu comportamiento de navegación.
  • Administrar opciones
  • Gestionar los servicios
  • Gestionar {vendor_count} proveedores
  • Leer más sobre estos propósitos
Ver preferencias
  • {title}
  • {title}
  • {title}