KARUNAPURA SUTTA PIṬAKA
KARUNAPURA Biblioteca de suttas

Colección de Suttas

Selecciona un sutta o una sección

La ficha activa reflejará aquí el sutta, sección o mapa seleccionado.

Diagnóstico
Esperando inicialización…
Preparando biblioteca…
Cargando árbol…
Mapa
Discursos Numerados
3. El capítulo sobre los individuos

Actividades volitivas

Aṅguttara Nikāya
3. Puggalavagga
Saṅkhārasutta
Discursos Numerados
3. El capítulo sobre los individuos
Actividades volitivas
Aṅguttara Nikāya
3. Puggalavagga
Saṅkhārasutta
Actividades volitivas

Las elecciones dañinas o agradables conducen a experiencias dañinas o agradables en vidas futuras.

Ruta suttaAN 3.23Sutta Piṭaka › Aṅguttara Nikāya › 3. Tikanipāta › 1. Paṭhamapaṇṇāsaka › 3. Puggalavagga › Saṅkhārasutta
← Suttas
Versiones de traducción
Vista:
Datos de publicación
SuttaCentral
https://suttacentral.net/an3.23/es/isidatta
Título de la publicación
Discursos Numerados
Traductor
Isidatta
Título raíz
Aṅguttaranikāya
Idioma de traducción
Español
Idioma raíz
Pali
Source
https://suttacentral.net/
Número de publicación
sc-es-an-isidatta

“Monjes, he aquí hay tres clases de personas que se encuentran existiendo en el mundo. Y, ¿cuáles son esas tres?

“He aquí, monjes, alguien genera aflictivas actividades corporales, aflictivas actividades verbales y aflictivas actividades mentales. En consecuencia, renace en un mundo de aflicción. Cuando renace en un mundo aflictivo, le tocan los contactos aflictivos. Siendo tocado por los contactos aflictivos, experimenta sensaciones aflictivas, exclusivamente penosas, como el caso de los seres en el infierno.

“Además, monjes, alguien más genera actividades corporales no aflictivas, actividades verbales no aflictivas y actividades mentales no aflictivas. En consecuencia, renace en un mundo no aflictivo. Cuando renace en un mundo no aflictivo, le tocan los contactos no aflictivos. Siendo tocado por los contactos no aflictivos, experimenta sensaciones no aflictivas, exclusivamente placenteras, como el caso de los devas de la gloria refulgente.

“Además, monjes, alguien más aún genera actividades corporales que son tanto aflictivas como no aflictivas, actividades verbales que son tanto aflictivas como no aflictivas y actividades mentales que son tanto aflictivas como no aflictivas. En consecuencia, renace en un mundo que es tanto aflictivo como no aflictivo. Cuando renace en un mundo que es tanto aflictivo como no aflictivo, le tocan los contactos que son tanto aflictivos como no aflictivos. Siendo tocado por los contactos que son tanto aflictivos como no aflictivos, experimenta sensaciones tanto aflictivas como no aflictivas, que mezclan placer y pena, como el caso de los seres humanos, algunos devas y algunos seres del mundo bajo.

“Estas son, monjes, las tres clases de personas que se encuentran existiendo en el mundo”.

“Tayome, bhikkhave, puggalā santo saṁvijjamānā lokasmiṁ. Katame tayo?

“Tayome, bhikkhave, puggalā santo saṁvijjamānā lokasmiṁ.
Katame tayo?

“Tayome, bhikkhave, puggalā santo saṁvijjamānā lokasmiṁ. Katame tayo?

Idha, bhikkhave, ekacco puggalo sabyābajjhaṁ kāyasaṅkhāraṁ abhisaṅkharoti, sabyābajjhaṁ vacīsaṅkhāraṁ abhisaṅkharoti, sabyābajjhaṁ manosaṅkhāraṁ abhisaṅkharoti. *sabyābajjhaṁ → sabyāpajjhaṁ (sabbattha)So sabyābajjhaṁ kāyasaṅkhāraṁ abhisaṅkharitvā, sabyābajjhaṁ vacīsaṅkhāraṁ abhisaṅkharitvā, sabyābajjhaṁ manosaṅkhāraṁ abhisaṅkharitvā sabyābajjhaṁ lokaṁ upapajjati. Tamenaṁ sabyābajjhaṁ lokaṁ upapannaṁ samānaṁ sabyābajjhā phassā phusanti. So sabyābajjhehi phassehi phuṭṭho samāno sabyābajjhaṁ vedanaṁ vedayati ekantadukkhaṁ, seyyathāpi sattā nerayikā.

Idha, bhikkhave, ekacco puggalo sabyābajjhaṁ kāyasaṅkhāraṁ abhisaṅkharoti, sabyābajjhaṁ vacīsaṅkhāraṁ abhisaṅkharoti, sabyābajjhaṁ manosaṅkhāraṁ abhisaṅkharoti. *sabyābajjhaṁ → sabyāpajjhaṁ (sabbattha)
So sabyābajjhaṁ kāyasaṅkhāraṁ abhisaṅkharitvā, sabyābajjhaṁ vacīsaṅkhāraṁ abhisaṅkharitvā, sabyābajjhaṁ manosaṅkhāraṁ abhisaṅkharitvā sabyābajjhaṁ lokaṁ upapajjati.
Tamenaṁ sabyābajjhaṁ lokaṁ upapannaṁ samānaṁ sabyābajjhā phassā phusanti.
So sabyābajjhehi phassehi phuṭṭho samāno sabyābajjhaṁ vedanaṁ vedayati ekantadukkhaṁ, seyyathāpi sattā nerayikā.

Idha, bhikkhave, ekacco puggalo sabyābajjhaṁ kāyasaṅkhāraṁ abhisaṅkharoti, sabyābajjhaṁ vacīsaṅkhāraṁ abhisaṅkharoti, sabyābajjhaṁ manosaṅkhāraṁ abhisaṅkharoti. *sabyābajjhaṁ → sabyāpajjhaṁ (sabbattha)So sabyābajjhaṁ kāyasaṅkhāraṁ abhisaṅkharitvā, sabyābajjhaṁ vacīsaṅkhāraṁ abhisaṅkharitvā, sabyābajjhaṁ manosaṅkhāraṁ abhisaṅkharitvā sabyābajjhaṁ lokaṁ upapajjati. Tamenaṁ sabyābajjhaṁ lokaṁ upapannaṁ samānaṁ sabyābajjhā phassā phusanti. So sabyābajjhehi phassehi phuṭṭho samāno sabyābajjhaṁ vedanaṁ vedayati ekantadukkhaṁ, seyyathāpi sattā nerayikā.

Idha pana, bhikkhave, ekacco puggalo abyābajjhaṁ kāyasaṅkhāraṁ abhisaṅkharoti, abyābajjhaṁ vacīsaṅkhāraṁ abhisaṅkharoti, abyābajjhaṁ manosaṅkhāraṁ abhisaṅkharoti. So abyābajjhaṁ kāyasaṅkhāraṁ abhisaṅkharitvā, abyābajjhaṁ vacīsaṅkhāraṁ abhisaṅkharitvā, abyābajjhaṁ manosaṅkhāraṁ abhisaṅkharitvā abyābajjhaṁ lokaṁ upapajjati. Tamenaṁ abyābajjhaṁ lokaṁ upapannaṁ samānaṁ abyābajjhā phassā phusanti. So abyābajjhehi phassehi phuṭṭho samāno abyābajjhaṁ vedanaṁ vedayati ekantasukhaṁ, seyyathāpi devā subhakiṇhā.

Idha pana, bhikkhave, ekacco puggalo abyābajjhaṁ kāyasaṅkhāraṁ abhisaṅkharoti, abyābajjhaṁ vacīsaṅkhāraṁ abhisaṅkharoti, abyābajjhaṁ manosaṅkhāraṁ abhisaṅkharoti.
So abyābajjhaṁ kāyasaṅkhāraṁ abhisaṅkharitvā, abyābajjhaṁ vacīsaṅkhāraṁ abhisaṅkharitvā, abyābajjhaṁ manosaṅkhāraṁ abhisaṅkharitvā abyābajjhaṁ lokaṁ upapajjati.
Tamenaṁ abyābajjhaṁ lokaṁ upapannaṁ samānaṁ abyābajjhā phassā phusanti.
So abyābajjhehi phassehi phuṭṭho samāno abyābajjhaṁ vedanaṁ vedayati ekantasukhaṁ, seyyathāpi devā subhakiṇhā.

Idha pana, bhikkhave, ekacco puggalo abyābajjhaṁ kāyasaṅkhāraṁ abhisaṅkharoti, abyābajjhaṁ vacīsaṅkhāraṁ abhisaṅkharoti, abyābajjhaṁ manosaṅkhāraṁ abhisaṅkharoti. So abyābajjhaṁ kāyasaṅkhāraṁ abhisaṅkharitvā, abyābajjhaṁ vacīsaṅkhāraṁ abhisaṅkharitvā, abyābajjhaṁ manosaṅkhāraṁ abhisaṅkharitvā abyābajjhaṁ lokaṁ upapajjati. Tamenaṁ abyābajjhaṁ lokaṁ upapannaṁ samānaṁ abyābajjhā phassā phusanti. So abyābajjhehi phassehi phuṭṭho samāno abyābajjhaṁ vedanaṁ vedayati ekantasukhaṁ, seyyathāpi devā subhakiṇhā.

Idha pana, bhikkhave, ekacco puggalo sabyābajjhampi abyābajjhampi kāyasaṅkhāraṁ abhisaṅkharoti, sabyābajjhampi abyābajjhampi vacīsaṅkhāraṁ abhisaṅkharoti, sabyābajjhampi abyābajjhampi manosaṅkhāraṁ abhisaṅkharoti. So sabyābajjhampi abyābajjhampi kāyasaṅkhāraṁ abhisaṅkharitvā, sabyābajjhampi abyābajjhampi vacīsaṅkhāraṁ abhisaṅkharitvā, sabyābajjhampi abyābajjhampi manosaṅkhāraṁ abhisaṅkharitvā sabyābajjhampi abyābajjhampi lokaṁ upapajjati. Tamenaṁ sabyābajjhampi abyābajjhampi lokaṁ upapannaṁ samānaṁ sabyābajjhāpi abyābajjhāpi phassā phusanti. So sabyābajjhehipi abyābajjhehipi phassehi phuṭṭho samāno sabyābajjhampi abyābajjhampi vedanaṁ vedayati vokiṇṇasukhadukkhaṁ, seyyathāpi manussā ekacce ca devā ekacce ca vinipātikā.

Idha pana, bhikkhave, ekacco puggalo sabyābajjhampi abyābajjhampi kāyasaṅkhāraṁ abhisaṅkharoti, sabyābajjhampi abyābajjhampi vacīsaṅkhāraṁ abhisaṅkharoti, sabyābajjhampi abyābajjhampi manosaṅkhāraṁ abhisaṅkharoti.
So sabyābajjhampi abyābajjhampi kāyasaṅkhāraṁ abhisaṅkharitvā, sabyābajjhampi abyābajjhampi vacīsaṅkhāraṁ abhisaṅkharitvā, sabyābajjhampi abyābajjhampi manosaṅkhāraṁ abhisaṅkharitvā sabyābajjhampi abyābajjhampi lokaṁ upapajjati.
Tamenaṁ sabyābajjhampi abyābajjhampi lokaṁ upapannaṁ samānaṁ sabyābajjhāpi abyābajjhāpi phassā phusanti.
So sabyābajjhehipi abyābajjhehipi phassehi phuṭṭho samāno sabyābajjhampi abyābajjhampi vedanaṁ vedayati vokiṇṇasukhadukkhaṁ, seyyathāpi manussā ekacce ca devā ekacce ca vinipātikā.

Idha pana, bhikkhave, ekacco puggalo sabyābajjhampi abyābajjhampi kāyasaṅkhāraṁ abhisaṅkharoti, sabyābajjhampi abyābajjhampi vacīsaṅkhāraṁ abhisaṅkharoti, sabyābajjhampi abyābajjhampi manosaṅkhāraṁ abhisaṅkharoti. So sabyābajjhampi abyābajjhampi kāyasaṅkhāraṁ abhisaṅkharitvā, sabyābajjhampi abyābajjhampi vacīsaṅkhāraṁ abhisaṅkharitvā, sabyābajjhampi abyābajjhampi manosaṅkhāraṁ abhisaṅkharitvā sabyābajjhampi abyābajjhampi lokaṁ upapajjati. Tamenaṁ sabyābajjhampi abyābajjhampi lokaṁ upapannaṁ samānaṁ sabyābajjhāpi abyābajjhāpi phassā phusanti. So sabyābajjhehipi abyābajjhehipi phassehi phuṭṭho samāno sabyābajjhampi abyābajjhampi vedanaṁ vedayati vokiṇṇasukhadukkhaṁ, seyyathāpi manussā ekacce ca devā ekacce ca vinipātikā.

Ime kho, bhikkhave, tayo puggalā santo saṁvijjamānā lokasmin”ti.

Ime kho, bhikkhave, tayo puggalā santo saṁvijjamānā lokasmin”ti.

Ime kho, bhikkhave, tayo puggalā santo saṁvijjamānā lokasmin”ti.

Tatiyaṁ.

Tatiyaṁ.

Tatiyaṁ.

AnteriorPacientesAN 3.22·GilānasuttaSanar el cuerpo, sanar la mente. Todos deberían ser tratados, aunque no se recuperen.SiguienteMuy útilAN 3.24·BahukārasuttaTres personas que son muy útiles.
Gestionar consentimiento

🍪 En KarunaPura usamos cookies para ofrecerte una experiencia más consciente y respetuosa.

Funcionales Siempre activo
Estas cookies son esenciales para el funcionamiento básico de la web y no se pueden desactivar.
Permiten recordar tus ajustes y preferencias para que tu experiencia sea más fluida.
El almacenamiento o acceso técnico es necesario para la finalidad legítima de almacenar preferencias no solicitadas por el abonado o usuario.
Estadísticas
El almacenamiento o acceso técnico que es utilizado exclusivamente con fines estadísticos. Nos ayudan a entender cómo se usa el sitio de forma anónima, para seguir mejorando.
Marketing
Se utilizan para ofrecer contenido personalizado y relevante según tu comportamiento de navegación.
  • Administrar opciones
  • Gestionar los servicios
  • Gestionar {vendor_count} proveedores
  • Leer más sobre estos propósitos
Ver preferencias
  • {title}
  • {title}
  • {title}