KARUNAPURA SUTTA PIṬAKA
KARUNAPURA Biblioteca de suttas

Colección de Suttas

Selecciona un sutta o una sección

La ficha activa reflejará aquí el sutta, sección o mapa seleccionado.

Diagnóstico
Esperando inicialización…
Preparando biblioteca…
Cargando árbol…
Mapa
Discursos Conectados
5. El capítulo sobre los cabezas de familia

Segundo discurso con el noble discípulo

Saṁyutta Nikāya
5. Gahapativagga
Dutiyaariyasāvakasutta
Discursos Conectados
5. El capítulo sobre los cabezas de familia
Segundo discurso con el noble discípulo
Saṁyutta Nikāya
5. Gahapativagga
Dutiyaariyasāvakasutta

Un noble discípulo no se pregunta acerca de los eslabones del origen dependiente, ya que los ve por sí mismo, independientemente de otros.

Ruta suttaSN 12.50
← Suttas
Versiones de traducción
Vista:
Datos de publicación
Versión
ES · Anton P. Baron
Título de la publicación
Discursos Conectados
Traductor
Anton P. Baron
Título raíz
Saṁyuttanikāya
Idioma de traducción
Español
Idioma raíz
Pali
Sobre la traducción
Traducción y edición de Anton P. Baron, publicada por Bosque Theravada.
Edición
2008 · Bosque Theravada · website
Fuente
Bosque Theravada
Licencia
Términos de uso de Bosque Theravada Distribución gratuita con condiciones — Se permite copiar, reformatear, reimprimir, volver a publicar y redistribuir gratuitamente, indicando la fuente, identificando los derivados e incluyendo íntegramente estos términos. Por lo demás, todos los derechos reservados.

En Savatthi. “Monjes, un instruido noble discípulo no piensa: ‘¿Cuando existe qué cosa, qué es lo que llega a ser? ¿Con el surgimiento de qué cosas, qué es lo que surge? ¿Cuándo existe qué cosa las formacionessaṅkhāraCondición, fenómeno condicionado, elección, intención, causa: las fuerzas y factores que configuran las cosas (físicas o mentales), el proceso de configuración, y las cosas configuradas resultantes. Saṅkhāra puede referirse a cualquier cosa formada o creada por condiciones, o, más específicamente (como uno de los cinco khandhas), a las formaciones de pensamiento dentro de la mente.Ver en el glosario mentales llegan a ser? ¿Cuándo existe qué cosa la conciencia llega a ser?…’” el suttasuttaLiteralmente, «hilo»; un discurso o sermón del Buddha o sus discípulos contemporáneos. En los textos tempranos, el término sutta se usa en su sentido familiar como un discurso, pero también se usa en un sentido más restringido para referirse a una sección de los discursos, probablemente refiriéndose a resúmenes o breves exposiciones. En este sentido también se usa del código monástico (pātimokkha). Después de la muerte del Buddha los suttas fueron originalmente transmitidos en tradición oral. (Sánscrito: sūtra)Ver en el glosario continua igual que le anterior excepto que los pasajes entre corchetes aparecen aquí incluidos en todas las versiones (ver la Nota).

La versión de World Tipitaka Edition que seguimos aquí no hace esa exclusión, por lo cual los dos suttas, SN 12.49 y SN 12.50 son idénticos.

Sāvatthiyaṁ viharati.

Sāvatthiyaṁ viharati.

Sāvatthiyaṁ viharati.

“Na, bhikkhave, sutavato ariyasāvakassa evaṁ hoti: ‘kiṁ nu kho kismiṁ satisatiAtención plena, memoria, poderes de referencia y retención. En algunos contextos, la palabra sati cuando se usa sola cubre también la alerta (sampajañña).Ver en el glosario kiṁ hoti, kissuppādā kiṁ uppajjati? Kismiṁ sati saṅkhārā honti, kismiṁ sati viññāṇaṁ hoti, kismiṁ sati nāmarūpaṁ hoti, kismiṁ sati saḷāyatanaṁ hoti, kismiṁ sati phasso hoti, kismiṁ sati vedanāvedanāTonalidad de la experiencia nacida del contacto (phassa). Hay tres tipos: agradable, desagradable o ni agradable ni desagradable. Como uno de los cinco khandhas, vedanā designa el modo en que una experiencia se siente en términos de placer, dolor o neutralidad, sin ser todavía emoción elaborada. Ver khandha y phassa.Ver en el glosario hoti, kismiṁ sati taṇhātaṇhāAvidez, sed o ansia que impulsa el aferramiento y el devenir. En los suttas se distingue en tres formas: avidez por la sensualidad, avidez por el devenir y avidez por el no devenir o la aniquilación. Ver upādāna y bhava.Ver en el glosario hoti, kismiṁ sati upādānaṁ hoti, kismiṁ sati bhavo hoti, kismiṁ sati jāti hoti, kismiṁ sati jarāmaraṇaṁ hotī’ti?

“Na, bhikkhave, sutavato ariyasāvakassa evaṁ hoti:
‘kiṁ nu kho kismiṁ satisatiAtención plena, memoria, poderes de referencia y retención. En algunos contextos, la palabra sati cuando se usa sola cubre también la alerta (sampajañña).Ver en el glosario kiṁ hoti, kissuppādā kiṁ uppajjati?
Kismiṁ sati saṅkhārā honti, kismiṁ sati viññāṇaṁ hoti, kismiṁ sati nāmarūpaṁ hoti, kismiṁ sati saḷāyatanaṁ hoti, kismiṁ sati phasso hoti, kismiṁ sati vedanāvedanāTonalidad de la experiencia nacida del contacto (phassa). Hay tres tipos: agradable, desagradable o ni agradable ni desagradable. Como uno de los cinco khandhas, vedanā designa el modo en que una experiencia se siente en términos de placer, dolor o neutralidad, sin ser todavía emoción elaborada. Ver khandha y phassa.Ver en el glosario hoti, kismiṁ sati taṇhātaṇhāAvidez, sed o ansia que impulsa el aferramiento y el devenir. En los suttas se distingue en tres formas: avidez por la sensualidad, avidez por el devenir y avidez por el no devenir o la aniquilación. Ver upādāna y bhava.Ver en el glosario hoti, kismiṁ sati upādānaṁ hoti, kismiṁ sati bhavo hoti, kismiṁ sati jāti hoti, kismiṁ sati jarāmaraṇaṁ hotī’ti?

“Na, bhikkhave, sutavato ariyasāvakassa evaṁ hoti: ‘kiṁ nu kho kismiṁ satisatiAtención plena, memoria, poderes de referencia y retención. En algunos contextos, la palabra sati cuando se usa sola cubre también la alerta (sampajañña).Ver en el glosario kiṁ hoti, kissuppādā kiṁ uppajjati? Kismiṁ sati saṅkhārā honti, kismiṁ sati viññāṇaṁ hoti, kismiṁ sati nāmarūpaṁ hoti, kismiṁ sati saḷāyatanaṁ hoti, kismiṁ sati phasso hoti, kismiṁ sati vedanāvedanāTonalidad de la experiencia nacida del contacto (phassa). Hay tres tipos: agradable, desagradable o ni agradable ni desagradable. Como uno de los cinco khandhas, vedanā designa el modo en que una experiencia se siente en términos de placer, dolor o neutralidad, sin ser todavía emoción elaborada. Ver khandha y phassa.Ver en el glosario hoti, kismiṁ sati taṇhātaṇhāAvidez, sed o ansia que impulsa el aferramiento y el devenir. En los suttas se distingue en tres formas: avidez por la sensualidad, avidez por el devenir y avidez por el no devenir o la aniquilación. Ver upādāna y bhava.Ver en el glosario hoti, kismiṁ sati upādānaṁ hoti, kismiṁ sati bhavo hoti, kismiṁ sati jāti hoti, kismiṁ sati jarāmaraṇaṁ hotī’ti?

Atha kho, bhikkhave, sutavato ariyasāvakassa aparappaccayā ñāṇamevettha hoti: ‘imasmiṁ sati idaṁ hoti, imassuppādā idaṁ uppajjati. Avijjāya sati saṅkhārā honti; saṅkhāresu sati viññāṇaṁ hoti; viññāṇe sati nāmarūpaṁ hoti; nāmarūpe sati saḷāyatanaṁ hoti; saḷāyatane sati phasso hoti; phasse sati vedanā hoti; vedanāya sati taṇhā hoti; taṇhāya sati upādānaṁ hoti; upādāne sati bhavo hoti; bhave sati jāti hoti; jātiyā sati jarāmaraṇaṁ hotī’ti. So evaṁ pajānāti: ‘evamayaṁ loko samudayatī’ti.

Atha kho, bhikkhave, sutavato ariyasāvakassa aparappaccayā ñāṇamevettha hoti:
‘imasmiṁ sati idaṁ hoti, imassuppādā idaṁ uppajjati.
Avijjāya sati saṅkhārā honti;
saṅkhāresu sati viññāṇaṁ hoti;
viññāṇe sati nāmarūpaṁ hoti;
nāmarūpe sati saḷāyatanaṁ hoti;
saḷāyatane sati phasso hoti;
phasse sati vedanā hoti;
vedanāya sati taṇhā hoti;
taṇhāya sati upādānaṁ hoti;
upādāne sati bhavo hoti;
bhave sati jāti hoti;
jātiyā sati jarāmaraṇaṁ hotī’ti.
So evaṁ pajānāti:
‘evamayaṁ loko samudayatī’ti.

Atha kho, bhikkhave, sutavato ariyasāvakassa aparappaccayā ñāṇamevettha hoti: ‘imasmiṁ sati idaṁ hoti, imassuppādā idaṁ uppajjati. Avijjāya sati saṅkhārā honti; saṅkhāresu sati viññāṇaṁ hoti; viññāṇe sati nāmarūpaṁ hoti; nāmarūpe sati saḷāyatanaṁ hoti; saḷāyatane sati phasso hoti; phasse sati vedanā hoti; vedanāya sati taṇhā hoti; taṇhāya sati upādānaṁ hoti; upādāne sati bhavo hoti; bhave sati jāti hoti; jātiyā sati jarāmaraṇaṁ hotī’ti. So evaṁ pajānāti: ‘evamayaṁ loko samudayatī’ti.

Na, bhikkhave, sutavato ariyasāvakassa evaṁ hoti: ‘kiṁ nu kho kismiṁ asati kiṁ na hoti, kissa nirodhā kiṁ nirujjhati? Kismiṁ asati saṅkhārā na honti, kismiṁ asati viññāṇaṁ na hoti, kismiṁ asati nāmarūpaṁ na hoti, kismiṁ asati saḷāyatanaṁ na hoti, kismiṁ asati phasso na hoti, kismiṁ asati vedanā na hoti, kismiṁ asati taṇhā na hoti …pe… upādānaṁ … bhavo … jāti … kismiṁ asati jarāmaraṇaṁ na hotī’ti?

Na, bhikkhave, sutavato ariyasāvakassa evaṁ hoti:
‘kiṁ nu kho kismiṁ asati kiṁ na hoti, kissa nirodhā kiṁ nirujjhati?
Kismiṁ asati saṅkhārā na honti, kismiṁ asati viññāṇaṁ na hoti, kismiṁ asati nāmarūpaṁ na hoti, kismiṁ asati saḷāyatanaṁ na hoti, kismiṁ asati phasso na hoti, kismiṁ asati vedanā na hoti, kismiṁ asati taṇhā na hoti …pe…
upādānaṁ …
bhavo …
jāti …
kismiṁ asati jarāmaraṇaṁ na hotī’ti?

Na, bhikkhave, sutavato ariyasāvakassa evaṁ hoti: ‘kiṁ nu kho kismiṁ asati kiṁ na hoti, kissa nirodhā kiṁ nirujjhati? Kismiṁ asati saṅkhārā na honti, kismiṁ asati viññāṇaṁ na hoti, kismiṁ asati nāmarūpaṁ na hoti, kismiṁ asati saḷāyatanaṁ na hoti, kismiṁ asati phasso na hoti, kismiṁ asati vedanā na hoti, kismiṁ asati taṇhā na hoti …pe… upādānaṁ … bhavo … jāti … kismiṁ asati jarāmaraṇaṁ na hotī’ti?

Atha kho, bhikkhave, sutavato ariyasāvakassa aparappaccayā ñāṇamevettha hoti: ‘imasmiṁ asati idaṁ na hoti, imassa nirodhā idaṁ nirujjhati. Avijjāya asati saṅkhārā na honti; saṅkhāresu asati viññāṇaṁ na hoti; viññāṇe asati nāmarūpaṁ na hoti; nāmarūpe asati saḷāyatanaṁ na hoti …pe… jātiyā asati jarāmaraṇaṁ na hotī’ti. So evaṁ pajānāti: ‘evamayaṁ loko nirujjhatī’ti.

Atha kho, bhikkhave, sutavato ariyasāvakassa aparappaccayā ñāṇamevettha hoti:
‘imasmiṁ asati idaṁ na hoti, imassa nirodhā idaṁ nirujjhati.
Avijjāya asati saṅkhārā na honti;
saṅkhāresu asati viññāṇaṁ na hoti;
viññāṇe asati nāmarūpaṁ na hoti;
nāmarūpe asati saḷāyatanaṁ na hoti …pe…
jātiyā asati jarāmaraṇaṁ na hotī’ti.
So evaṁ pajānāti:
‘evamayaṁ loko nirujjhatī’ti.

Atha kho, bhikkhave, sutavato ariyasāvakassa aparappaccayā ñāṇamevettha hoti: ‘imasmiṁ asati idaṁ na hoti, imassa nirodhā idaṁ nirujjhati. Avijjāya asati saṅkhārā na honti; saṅkhāresu asati viññāṇaṁ na hoti; viññāṇe asati nāmarūpaṁ na hoti; nāmarūpe asati saḷāyatanaṁ na hoti …pe… jātiyā asati jarāmaraṇaṁ na hotī’ti. So evaṁ pajānāti: ‘evamayaṁ loko nirujjhatī’ti.

Yato kho, bhikkhave, ariyasāvako evaṁ lokassa samudayañca atthaṅgamañca yathābhūtaṁ pajānāti, ayaṁ vuccati, bhikkhave, ariyasāvako diṭṭhisampanno itipi, dassanasampanno itipi, āgato imaṁ saddhammaṁ itipi, passati imaṁ saddhammaṁ itipi, sekkhena ñāṇena samannāgato itipi, sekkhāya vijjāya samannāgato itipi, dhammasotaṁ samāpanno itipi, ariyo nibbedhikapañño itipi, amatadvāraṁ āhacca tiṭṭhati itipī”ti.

Yato kho, bhikkhave, ariyasāvako evaṁ lokassa samudayañca atthaṅgamañca yathābhūtaṁ pajānāti, ayaṁ vuccati, bhikkhave, ariyasāvako diṭṭhisampanno itipi, dassanasampanno itipi, āgato imaṁ saddhammaṁ itipi, passati imaṁ saddhammaṁ itipi, sekkhena ñāṇena samannāgato itipi, sekkhāya vijjāya samannāgato itipi, dhammasotaṁ samāpanno itipi, ariyo nibbedhikapañño itipi, amatadvāraṁ āhacca tiṭṭhati itipī”ti.

Yato kho, bhikkhave, ariyasāvako evaṁ lokassa samudayañca atthaṅgamañca yathābhūtaṁ pajānāti, ayaṁ vuccati, bhikkhave, ariyasāvako diṭṭhisampanno itipi, dassanasampanno itipi, āgato imaṁ saddhammaṁ itipi, passati imaṁ saddhammaṁ itipi, sekkhena ñāṇena samannāgato itipi, sekkhāya vijjāya samannāgato itipi, dhammasotaṁ samāpanno itipi, ariyo nibbedhikapañño itipi, amatadvāraṁ āhacca tiṭṭhati itipī”ti.

Dasamaṁ.

Dasamaṁ.

Dasamaṁ.

Gahapativaggo pañcamo.

Gahapativaggo pañcamo.

Gahapativaggo pañcamo.

Tassuddānaṁ

Tassuddānaṁ

Tassuddānaṁ

Dve pañcaverabhayā vuttā, dukkhaṁ loko ca ñātikaṁ; Aññataraṁ jāṇussoṇi ca, lokāyatikena aṭṭhamaṁ; Dve ariyasāvakā vuttā, vaggo tena pavuccatīti.

Dve pañcaverabhayā vuttā,
dukkhaṁ loko ca ñātikaṁ;
Aññataraṁ jāṇussoṇi ca,
lokāyatikena aṭṭhamaṁ;
Dve ariyasāvakā vuttā,
vaggo tena pavuccatīti.

Dve pañcaverabhayā vuttā, dukkhaṁ loko ca ñātikaṁ; Aññataraṁ jāṇussoṇi ca, lokāyatikena aṭṭhamaṁ; Dve ariyasāvakā vuttā, vaggo tena pavuccatīti.

PreviousA Noble DiscipleSN 12.49·AriyasāvakasuttaA noble disciple does not wonder about the links of dependent origination, as they see it for themselves, independent of others.NextAn InquirySN 12.51·ParivīmaṁsanasuttaA mendicant should thoroughly investigate the causes of suffering in accordance with dependent origination. If someone who still has ignorance makes a…

Original Pali text: Mahāsaṅgīti Tipiṭaka Buddhavasse 2500.

Pali data, segmentation, variants, and metadata: imported from SuttaCentral.

Spanish translation: Anton P. Baron.

Gestionar consentimiento

🍪 En KarunaPura usamos cookies para ofrecerte una experiencia más consciente y respetuosa.

Funcionales Siempre activo
Estas cookies son esenciales para el funcionamiento básico de la web y no se pueden desactivar.
Permiten recordar tus ajustes y preferencias para que tu experiencia sea más fluida.
El almacenamiento o acceso técnico es necesario para la finalidad legítima de almacenar preferencias no solicitadas por el abonado o usuario.
Estadísticas
El almacenamiento o acceso técnico que es utilizado exclusivamente con fines estadísticos. Nos ayudan a entender cómo se usa el sitio de forma anónima, para seguir mejorando.
Marketing
Se utilizan para ofrecer contenido personalizado y relevante según tu comportamiento de navegación.
  • Administrar opciones
  • Gestionar los servicios
  • Gestionar {vendor_count} proveedores
  • Leer más sobre estos propósitos
Ver preferencias
  • {title}
  • {title}
  • {title}