KARUNAPURA SUTTA PIṬAKA
KARUNAPURA Biblioteca de suttas

Colección de Suttas

Selecciona un sutta o una sección

La ficha activa reflejará aquí el sutta, sección o mapa seleccionado.

Diagnóstico
Esperando inicialización…
Preparando biblioteca…
Cargando árbol…
Mapa
Discursos Conectados
18. El capítulo sobre el océano

Udayi

Saṁyutta Nikāya
18. Samuddavagga
Udāyīsutta
Discursos Conectados
18. El capítulo sobre el océano
Udayi
Saṁyutta Nikāya
18. Samuddavagga
Udāyīsutta
Udayi

Udāyı̄ señala a Ānanda que el Buddha ha enseñado que el cuerpo es no yo; ¿qué ocurre entonces con la consciencia? Ānanda explica entonces cómo la consciencia surge dependiente de condiciones.

Ruta suttaSN 35.234Sutta Piṭaka › Saṃyutta Nikāya › 4. Saḷāyatanavaggasaṁyutta › 35. Saḷāyatanasaṁyutta › 4. Catutthapaṇṇāsaka › 18. Samuddavagga › Udāyīsutta
← Suttas
Versiones de traducción
Vista:
Datos de publicación
SuttaCentral
https://suttacentral.net/sn35.234/es/anton-p-baron
Título de la publicación
Discursos Conectados
Traductor
Anton P Baron
Título raíz
Saṁyuttanikāya
Idioma de traducción
Español
Idioma raíz
Pali
Source
https://suttacentral.net/
Número de publicación
sc-es-sn-anton-p-baron

En una ocasión, el Venerable Ananda y el Venerable Udayi estaban morando en el parque de Ghosita, cerca de Kosambi. Entonces, al atardecer, el Venerable Udayí emergió de la reclusión y se acercó al Venerable Ananda e intercambió con él cordiales saludos. Cuando estas cordiales palabras de bienvenida y los saludos habían terminado, se sentó a un lado y le dijo:

“Amigo Ananda, este cuerpo ha sido declarado, divulgado y revelado por el Bienaventurado de esta manera: ‘Por tal y tal razón este cuerpo es no-yo’. ¿Es posible explicar la conciencia de una manera similar, enseñar, proclamar, establecer, desglosar, analizar y elucidar esto así: ‘Por tal y tal razón esta conciencia es no-yo’?”.

“Esto es posible, amigo Udayi. ¿Acaso la conciencia del ojo no surge en dependencia del ojo y las formas?”.

“Sí, amigo”.

“Si la causa y la condición del surgimiento de la conciencia del ojo cesase completa y totalmente, y sin residuos, ¿podría discernirse la conciencia del ojo?”.

“No, amigo”.

“De esta manera, amigo, esto ha sido declarado, divulgado y revelado por el Bienaventurado de esta manera: ‘Por tal y tal razón esta conciencia es no-yo’.

“¿Acaso la conciencia del oído no surge en dependencia del oído y los sonidos?… Acaso la conciencia de la mente no surge en dependencia de la mente y los fenómenos mentales?”.

“Sí, amigo”.

“Si la causa y la condición del surgimiento de la conciencia de la mente cesase completa y totalmente, y sin residuos, ¿softwoodpodría discernirse la conciencia de la mente?”.

“No, amigo”.

“De esta manera también, amigo, esto ha sido declarado, divulgado y revelado por el Bienaventurado de esta manera: ‘Por tal y tal razón esta conciencia es no-yo’.

“Imagina, amigo, a un hombre que necesitando el duramen, buscando el duramen, recorriendo en búsqueda de duramen tomase una hacha afilada y entrase en el bosque. Y que viese allí un tronco de un gran árbol de plátano, fuerte, fresco y son brotes de frutas en su centro. Y que lo cortase de raíces, cortase la corona y desenrollase todo. Y al desenrollar todo no quedaría ninguna parte blanda, solo dejaría el duramen.

“Así también, un monje no reconoce al yo ni nada que pertenece al yo en estas seis bases del contacto. Y puesto que no reconoce nada así, no se apega a nada en el mundo. Al no apegarse, no se agita. Permaneciendo no agitado, alcanza personalmente el Nibbana. Y comprende esto: ‘El nacimiento está destruido; la vida espiritual ha sido vivida, lo que tenía que hacerse ha sido realizado y, he aquí, no hay más futuros estados de existencia’”.

Ekaṁ samayaṁ āyasmā ca ānando āyasmā ca udāyī kosambiyaṁ viharanti ghositārāme.

Ekaṁ samayaṁ āyasmā ca ānando āyasmā ca udāyī kosambiyaṁ viharanti ghositārāme.

Ekaṁ samayaṁ āyasmā ca ānando āyasmā ca udāyī kosambiyaṁ viharanti ghositārāme.

Atha kho āyasmā udāyī sāyanhasamayaṁ paṭisallānā vuṭṭhito yenāyasmā ānando tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā āyasmatā ānandena saddhiṁ sammodi. Sammodanīyaṁ kathaṁ sāraṇīyaṁ vītisāretvā ekamantaṁ nisīdi. Ekamantaṁ nisinno kho āyasmā udāyī āyasmantaṁ ānandaṁ etadavoca:

Atha kho āyasmā udāyī sāyanhasamayaṁ paṭisallānā vuṭṭhito yenāyasmā ānando tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā āyasmatā ānandena saddhiṁ sammodi.
Sammodanīyaṁ kathaṁ sāraṇīyaṁ vītisāretvā ekamantaṁ nisīdi. Ekamantaṁ nisinno kho āyasmā udāyī āyasmantaṁ ānandaṁ etadavoca:

Atha kho āyasmā udāyī sāyanhasamayaṁ paṭisallānā vuṭṭhito yenāyasmā ānando tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā āyasmatā ānandena saddhiṁ sammodi. Sammodanīyaṁ kathaṁ sāraṇīyaṁ vītisāretvā ekamantaṁ nisīdi. Ekamantaṁ nisinno kho āyasmā udāyī āyasmantaṁ ānandaṁ etadavoca:

“Yatheva nu kho, āvuso ānanda, ayaṁ kāyo bhagavatā anekapariyāyena akkhāto vivaṭo pakāsito: ‘itipāyaṁ kāyo anattā’ti, sakkā evameva viññāṇaṁ pidaṁ ācikkhituṁ desetuṁ paññapetuṁ paṭṭhapetuṁ vivarituṁ vibhajituṁ uttānīkātuṁ: ‘itipidaṁ viññāṇaṁ anattā’”ti?

“Yatheva nu kho, āvuso ānanda, ayaṁ kāyo bhagavatā anekapariyāyena akkhāto vivaṭo pakāsito:
‘itipāyaṁ kāyo anattā’ti, sakkā evameva viññāṇaṁ pidaṁ ācikkhituṁ desetuṁ paññapetuṁ paṭṭhapetuṁ vivarituṁ vibhajituṁ uttānīkātuṁ: ‘itipidaṁ viññāṇaṁ anattā’”ti?

“Yatheva nu kho, āvuso ānanda, ayaṁ kāyo bhagavatā anekapariyāyena akkhāto vivaṭo pakāsito: ‘itipāyaṁ kāyo anattā’ti, sakkā evameva viññāṇaṁ pidaṁ ācikkhituṁ desetuṁ paññapetuṁ paṭṭhapetuṁ vivarituṁ vibhajituṁ uttānīkātuṁ: ‘itipidaṁ viññāṇaṁ anattā’”ti?

“Yatheva kho, āvuso udāyī, ayaṁ kāyo bhagavatā anekapariyāyena akkhāto vivaṭo pakāsito: ‘itipāyaṁ kāyo anattā’ti, sakkā evameva viññāṇaṁ pidaṁ ācikkhituṁ desetuṁ paññapetuṁ paṭṭhapetuṁ vivarituṁ vibhajituṁ uttānīkātuṁ: ‘itipidaṁ viññāṇaṁ anattā’”ti.

“Yatheva kho, āvuso udāyī, ayaṁ kāyo bhagavatā anekapariyāyena akkhāto vivaṭo pakāsito:
‘itipāyaṁ kāyo anattā’ti, sakkā evameva viññāṇaṁ pidaṁ ācikkhituṁ desetuṁ paññapetuṁ paṭṭhapetuṁ vivarituṁ vibhajituṁ uttānīkātuṁ: ‘itipidaṁ viññāṇaṁ anattā’”ti.

“Yatheva kho, āvuso udāyī, ayaṁ kāyo bhagavatā anekapariyāyena akkhāto vivaṭo pakāsito: ‘itipāyaṁ kāyo anattā’ti, sakkā evameva viññāṇaṁ pidaṁ ācikkhituṁ desetuṁ paññapetuṁ paṭṭhapetuṁ vivarituṁ vibhajituṁ uttānīkātuṁ: ‘itipidaṁ viññāṇaṁ anattā’”ti.

“Cakkhuñca, āvuso, paṭicca rūpe ca uppajjati cakkhuviññāṇan”ti?

“Cakkhuñca, āvuso, paṭicca rūpe ca uppajjati cakkhuviññāṇan”ti?

“Cakkhuñca, āvuso, paṭicca rūpe ca uppajjati cakkhuviññāṇan”ti?

“Evamāvuso”ti.

“Evamāvuso”ti.

“Evamāvuso”ti.

“Yo cāvuso, hetu, yo ca paccayo cakkhuviññāṇassa uppādāya, so ca hetu, so ca paccayo sabbena sabbaṁ sabbathā sabbaṁ aparisesaṁ nirujjheyya. Api nu kho cakkhuviññāṇaṁ paññāyethā”ti?

“Yo cāvuso, hetu, yo ca paccayo cakkhuviññāṇassa uppādāya, so ca hetu, so ca paccayo sabbena sabbaṁ sabbathā sabbaṁ aparisesaṁ nirujjheyya. Api nu kho cakkhuviññāṇaṁ paññāyethā”ti?

“Yo cāvuso, hetu, yo ca paccayo cakkhuviññāṇassa uppādāya, so ca hetu, so ca paccayo sabbena sabbaṁ sabbathā sabbaṁ aparisesaṁ nirujjheyya. Api nu kho cakkhuviññāṇaṁ paññāyethā”ti?

“No hetaṁ, āvuso”.

“No hetaṁ, āvuso”.

“No hetaṁ, āvuso”.

“Imināpi kho etaṁ, āvuso, pariyāyena bhagavatā akkhātaṁ vivaṭaṁ pakāsitaṁ: ‘itipidaṁ viññāṇaṁ anattā’”ti …pe….

“Imināpi kho etaṁ, āvuso, pariyāyena bhagavatā akkhātaṁ vivaṭaṁ pakāsitaṁ: ‘itipidaṁ viññāṇaṁ anattā’”ti …pe….

“Imināpi kho etaṁ, āvuso, pariyāyena bhagavatā akkhātaṁ vivaṭaṁ pakāsitaṁ: ‘itipidaṁ viññāṇaṁ anattā’”ti …pe….

“Jivhañcāvuso, paṭicca rase ca uppajjati jivhāviññāṇan”ti? “Evamāvuso”ti. “Yo cāvuso, hetu yo ca paccayo jivhāviññāṇassa uppādāya, so ca hetu, so ca paccayo sabbena sabbaṁ sabbathā sabbaṁ aparisesaṁ nirujjheyya, api nu kho jivhāviññāṇaṁ paññāyethā”ti? “No hetaṁ, āvuso”. “Imināpi kho etaṁ, āvuso, pariyāyena bhagavatā akkhātaṁ vivaṭaṁ pakāsitaṁ: ‘itipidaṁ viññāṇaṁ anattā’”ti …pe…. “Manañcāvuso, paṭicca dhamme ca uppajjati manoviññāṇan”ti?

“Jivhañcāvuso, paṭicca rase ca uppajjati jivhāviññāṇan”ti?
“Evamāvuso”ti.
“Yo cāvuso, hetu yo ca paccayo jivhāviññāṇassa uppādāya, so ca hetu, so ca paccayo sabbena sabbaṁ sabbathā sabbaṁ aparisesaṁ nirujjheyya, api nu kho jivhāviññāṇaṁ paññāyethā”ti?
“No hetaṁ, āvuso”.
“Imināpi kho etaṁ, āvuso, pariyāyena bhagavatā akkhātaṁ vivaṭaṁ pakāsitaṁ: ‘itipidaṁ viññāṇaṁ anattā’”ti …pe….
“Manañcāvuso, paṭicca dhamme ca uppajjati manoviññāṇan”ti?

“Jivhañcāvuso, paṭicca rase ca uppajjati jivhāviññāṇan”ti? “Evamāvuso”ti. “Yo cāvuso, hetu yo ca paccayo jivhāviññāṇassa uppādāya, so ca hetu, so ca paccayo sabbena sabbaṁ sabbathā sabbaṁ aparisesaṁ nirujjheyya, api nu kho jivhāviññāṇaṁ paññāyethā”ti? “No hetaṁ, āvuso”. “Imināpi kho etaṁ, āvuso, pariyāyena bhagavatā akkhātaṁ vivaṭaṁ pakāsitaṁ: ‘itipidaṁ viññāṇaṁ anattā’”ti …pe…. “Manañcāvuso, paṭicca dhamme ca uppajjati manoviññāṇan”ti?

“Evamāvuso”ti.

“Evamāvuso”ti.

“Evamāvuso”ti.

“Yo cāvuso, hetu, yo ca paccayo manoviññāṇassa uppādāya, so ca hetu, so ca paccayo sabbena sabbaṁ sabbathā sabbaṁ aparisesaṁ nirujjheyya, api nu kho manoviññāṇaṁ paññāyethā”ti?

“Yo cāvuso, hetu, yo ca paccayo manoviññāṇassa uppādāya, so ca hetu, so ca paccayo sabbena sabbaṁ sabbathā sabbaṁ aparisesaṁ nirujjheyya, api nu kho manoviññāṇaṁ paññāyethā”ti?

“Yo cāvuso, hetu, yo ca paccayo manoviññāṇassa uppādāya, so ca hetu, so ca paccayo sabbena sabbaṁ sabbathā sabbaṁ aparisesaṁ nirujjheyya, api nu kho manoviññāṇaṁ paññāyethā”ti?

“No hetaṁ, āvuso”.

“No hetaṁ, āvuso”.

“No hetaṁ, āvuso”.

“Imināpi kho etaṁ, āvuso, pariyāyena bhagavatā akkhātaṁ vivaṭaṁ pakāsitaṁ: ‘itipidaṁ viññāṇaṁ anattā’ti.

“Imināpi kho etaṁ, āvuso, pariyāyena bhagavatā akkhātaṁ vivaṭaṁ pakāsitaṁ: ‘itipidaṁ viññāṇaṁ anattā’ti.

“Imināpi kho etaṁ, āvuso, pariyāyena bhagavatā akkhātaṁ vivaṭaṁ pakāsitaṁ: ‘itipidaṁ viññāṇaṁ anattā’ti.

Seyyathāpi, āvuso, puriso sāratthiko sāragavesī sārapariyesanaṁ caramāno tiṇhaṁ kuṭhāriṁ ādāya vanaṁ paviseyya. So tattha passeyya mahantaṁ kadalikkhandhaṁ ujuṁ navaṁ akukkukajātaṁ. Tamenaṁ mūle chindeyya; mūle chetvā agge chindeyya; agge chetvā pattavaṭṭiṁ vinibbhujeyya. So tattha pheggumpi nādhigaccheyya, kuto sāraṁ. *akukkukajātaṁ → akukkuṭakajātaṁ (cck, sya1ed, km); akukkuṭakajātakaṁ (sya2ed); akukkajaṭajātaṁ (mr) | vinibbhujeyya → vinibbhajjeyya (sya-all, km); vinibbhujjeyya (pts1ed)

Seyyathāpi, āvuso, puriso sāratthiko sāragavesī sārapariyesanaṁ caramāno tiṇhaṁ kuṭhāriṁ ādāya vanaṁ paviseyya. So tattha passeyya mahantaṁ kadalikkhandhaṁ ujuṁ navaṁ akukkukajātaṁ. Tamenaṁ mūle chindeyya; mūle chetvā agge chindeyya; agge chetvā pattavaṭṭiṁ vinibbhujeyya. So tattha pheggumpi nādhigaccheyya, kuto sāraṁ. *akukkukajātaṁ → akukkuṭakajātaṁ (cck, sya1ed, km); akukkuṭakajātakaṁ (sya2ed); akukkajaṭajātaṁ (mr) | vinibbhujeyya → vinibbhajjeyya (sya-all, km); vinibbhujjeyya (pts1ed)

Seyyathāpi, āvuso, puriso sāratthiko sāragavesī sārapariyesanaṁ caramāno tiṇhaṁ kuṭhāriṁ ādāya vanaṁ paviseyya. So tattha passeyya mahantaṁ kadalikkhandhaṁ ujuṁ navaṁ akukkukajātaṁ. Tamenaṁ mūle chindeyya; mūle chetvā agge chindeyya; agge chetvā pattavaṭṭiṁ vinibbhujeyya. So tattha pheggumpi nādhigaccheyya, kuto sāraṁ. *akukkukajātaṁ → akukkuṭakajātaṁ (cck, sya1ed, km); akukkuṭakajātakaṁ (sya2ed); akukkajaṭajātaṁ (mr) | vinibbhujeyya → vinibbhajjeyya (sya-all, km); vinibbhujjeyya (pts1ed)

Evameva kho, āvuso, bhikkhu chasu phassāyatanesu nevattānaṁ na attaniyaṁ samanupassati. So evaṁ asamanupassanto na kiñci loke upādiyati. *evaṁ asamanupassanto → evaṁ samanupassanto (sya-all, km, mr)Anupādiyaṁ na paritassati. Aparitassaṁ paccattaññeva parinibbāyati.

Evameva kho, āvuso, bhikkhu chasu phassāyatanesu nevattānaṁ na attaniyaṁ samanupassati.
So evaṁ asamanupassanto na kiñci loke upādiyati. *evaṁ asamanupassanto → evaṁ samanupassanto (sya-all, km, mr)
Anupādiyaṁ na paritassati. Aparitassaṁ paccattaññeva parinibbāyati.

Evameva kho, āvuso, bhikkhu chasu phassāyatanesu nevattānaṁ na attaniyaṁ samanupassati. So evaṁ asamanupassanto na kiñci loke upādiyati. *evaṁ asamanupassanto → evaṁ samanupassanto (sya-all, km, mr)Anupādiyaṁ na paritassati. Aparitassaṁ paccattaññeva parinibbāyati.

‘Khīṇā jāti, vusitaṁ brahmacariyaṁ, kataṁ karaṇīyaṁ, nāparaṁ itthattāyā’ti pajānātī”ti.

‘Khīṇā jāti, vusitaṁ brahmacariyaṁ, kataṁ karaṇīyaṁ, nāparaṁ itthattāyā’ti pajānātī”ti.

‘Khīṇā jāti, vusitaṁ brahmacariyaṁ, kataṁ karaṇīyaṁ, nāparaṁ itthattāyā’ti pajānātī”ti.

Sattamaṁ.

Sattamaṁ.

Sattamaṁ.

AnteriorCon KāmabhūSN 35.233·KāmabhūsuttaKāmabhū pregunta a Ānanda si los campos sensoriales interiores y exteriores son las ataduras unos de otros. No; es el deseo el que es la atadura. Qu…SiguienteLa exposición sobre el ardorSN 35.235·ĀdittapariyāyasuttaSería mejor que los órganos sensoriales fueran atravesados con estacas al rojo vivo que apegarse a una experiencia sensorial agradable.
Gestionar consentimiento

🍪 En KarunaPura usamos cookies para ofrecerte una experiencia más consciente y respetuosa.

Funcionales Siempre activo
Estas cookies son esenciales para el funcionamiento básico de la web y no se pueden desactivar.
Permiten recordar tus ajustes y preferencias para que tu experiencia sea más fluida.
El almacenamiento o acceso técnico es necesario para la finalidad legítima de almacenar preferencias no solicitadas por el abonado o usuario.
Estadísticas
El almacenamiento o acceso técnico que es utilizado exclusivamente con fines estadísticos. Nos ayudan a entender cómo se usa el sitio de forma anónima, para seguir mejorando.
Marketing
Se utilizan para ofrecer contenido personalizado y relevante según tu comportamiento de navegación.
  • Administrar opciones
  • Gestionar los servicios
  • Gestionar {vendor_count} proveedores
  • Leer más sobre estos propósitos
Ver preferencias
  • {title}
  • {title}
  • {title}