KARUNAPURA SUTTA PIṬAKA
KARUNAPURA Biblioteca de suttas

Colección de Suttas

Selecciona un sutta o una sección

La ficha activa reflejará aquí el sutta, sección o mapa seleccionado.

Diagnóstico
Esperando inicialización…
Preparando biblioteca…
Cargando árbol…
Mapa
Discursos Conectados
3. El capítulo sobre la ética y la duración

Declinación

Saṁyutta Nikāya
3. Sīlaṭṭhitivagga
Parihānasutta
Discursos Conectados
3. El capítulo sobre la ética y la duración
Declinación
Saṁyutta Nikāya
3. Sīlaṭṭhitivagga
Parihānasutta

El venerable Bhadda pregunta a Ānanda sobre las condiciones bajo las cuales la verdadera enseñanza decae. Ānanda dice que depende de si se practican los cuatro tipos de meditación de atención plena.

Ruta suttaSN 47.23Sutta Piṭaka›Saṃyutta Nikāya›5. Mahāvaggasaṁyutta›47. Satipaṭṭhānasaṁyutta›3. Sīlaṭṭhitivagga›Parihānasutta
← Suttas
Versiones de traducción
Vista:
Datos de publicación
SuttaCentral
https://suttacentral.net/sn47.23/es/anton-p-baron
Título de la publicación
Discursos Conectados
Traductor
Anton P Baron
Título raíz
Saṁyuttanikāya
Idioma de traducción
Español
Idioma raíz
Pali
Source
https://suttacentral.net/
Número de publicación
sc-es-sn-anton-p-baron

[Como en el sutta anterior]…

“Amigo Ananda, ¿cuál es la causa y razón para la declinación del Dhamma verdadero? Y, ¿cuál es la causa y razón para la declinación del Dhamma verdadero?"…

“Amigo, es cuando no son cultivados y desarrollados estos cuatro fundamentos de la atención consciente, que el verdadero Dhamma declina. Y es cuando se cultivan y desarrollan estos cuatro fundamentos de la atención consciente, que el verdadero Dhamma no declina”.

Ekaṁ samayaṁ āyasmā ca ānando āyasmā ca bhaddo pāṭaliputte viharanti kukkuṭārāme. Atha kho āyasmā bhaddo sāyanhasamayaṁ paṭisallānā vuṭṭhito yenāyasmā ānando tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā āyasmatā ānandena saddhiṁ sammodi. Sammodanīyaṁ kathaṁ sāraṇīyaṁ vītisāretvā ekamantaṁ nisīdi. Ekamantaṁ nisinno kho āyasmā bhaddo āyasmantaṁ ānandaṁ etadavoca:

Ekaṁ samayaṁ āyasmā ca ānando āyasmā ca bhaddo pāṭaliputte viharanti kukkuṭārāme.
Atha kho āyasmā bhaddo sāyanhasamayaṁ paṭisallānā vuṭṭhito yenāyasmā ānando tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā āyasmatā ānandena saddhiṁ sammodi.
Sammodanīyaṁ kathaṁ sāraṇīyaṁ vītisāretvā ekamantaṁ nisīdi. Ekamantaṁ nisinno kho āyasmā bhaddo āyasmantaṁ ānandaṁ etadavoca:

Ekaṁ samayaṁ āyasmā ca ānando āyasmā ca bhaddo pāṭaliputte viharanti kukkuṭārāme. Atha kho āyasmā bhaddo sāyanhasamayaṁ paṭisallānā vuṭṭhito yenāyasmā ānando tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā āyasmatā ānandena saddhiṁ sammodi. Sammodanīyaṁ kathaṁ sāraṇīyaṁ vītisāretvā ekamantaṁ nisīdi. Ekamantaṁ nisinno kho āyasmā bhaddo āyasmantaṁ ānandaṁ etadavoca:

“ko nu kho, āvuso ānanda, hetu, ko paccayo yena saddhammaparihānaṁ hoti? Ko nu kho, āvuso ānanda, hetu, ko paccayo yena saddhammaaparihānaṁ hotī”ti?

“ko nu kho, āvuso ānanda, hetu, ko paccayo yena saddhammaparihānaṁ hoti?
Ko nu kho, āvuso ānanda, hetu, ko paccayo yena saddhammaaparihānaṁ hotī”ti?

“ko nu kho, āvuso ānanda, hetu, ko paccayo yena saddhammaparihānaṁ hoti? Ko nu kho, āvuso ānanda, hetu, ko paccayo yena saddhammaaparihānaṁ hotī”ti?

“Sādhu sādhu, āvuso bhadda. Bhaddako kho te, āvuso bhadda, ummaṅgo, bhaddakaṁ paṭibhānaṁ, kalyāṇī paripucchā. Evañhi tvaṁ, āvuso bhadda, pucchasi: ‘ko nu kho, āvuso ānanda, hetu, ko paccayo yena saddhammaparihānaṁ hoti? Ko panāvuso ānanda, hetu, ko paccayo yena saddhammaaparihānaṁ hotī’”ti?

“Sādhu sādhu, āvuso bhadda.
Bhaddako kho te, āvuso bhadda, ummaṅgo, bhaddakaṁ paṭibhānaṁ, kalyāṇī paripucchā.
Evañhi tvaṁ, āvuso bhadda, pucchasi:
‘ko nu kho, āvuso ānanda, hetu, ko paccayo yena saddhammaparihānaṁ hoti?
Ko panāvuso ānanda, hetu, ko paccayo yena saddhammaaparihānaṁ hotī’”ti?

“Sādhu sādhu, āvuso bhadda. Bhaddako kho te, āvuso bhadda, ummaṅgo, bhaddakaṁ paṭibhānaṁ, kalyāṇī paripucchā. Evañhi tvaṁ, āvuso bhadda, pucchasi: ‘ko nu kho, āvuso ānanda, hetu, ko paccayo yena saddhammaparihānaṁ hoti? Ko panāvuso ānanda, hetu, ko paccayo yena saddhammaaparihānaṁ hotī’”ti?

“Evamāvuso”ti.

“Evamāvuso”ti.

“Evamāvuso”ti.

“Catunnaṁ kho, āvuso, satipaṭṭhānānaṁ abhāvitattā abahulīkatattā saddhammaparihānaṁ hoti. Catunnañca kho, āvuso, satipaṭṭhānānaṁ bhāvitattā bahulīkatattā saddhammaaparihānaṁ hoti.

“Catunnaṁ kho, āvuso, satipaṭṭhānānaṁ abhāvitattā abahulīkatattā saddhammaparihānaṁ hoti.
Catunnañca kho, āvuso, satipaṭṭhānānaṁ bhāvitattā bahulīkatattā saddhammaaparihānaṁ hoti.

“Catunnaṁ kho, āvuso, satipaṭṭhānānaṁ abhāvitattā abahulīkatattā saddhammaparihānaṁ hoti. Catunnañca kho, āvuso, satipaṭṭhānānaṁ bhāvitattā bahulīkatattā saddhammaaparihānaṁ hoti.

Katamesaṁ catunnaṁ? Idhāvuso, bhikkhu kāye kāyānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, vineyya loke abhijjhādomanassaṁ; vedanāsu …pe… citte …pe… dhammesu dhammānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, vineyya loke abhijjhādomanassaṁ. Imesaṁ kho, āvuso, catunnaṁ satipaṭṭhānānaṁ abhāvitattā abahulīkatattā saddhammaparihānaṁ hoti. Imesañca kho, āvuso, catunnaṁ satipaṭṭhānānaṁ bhāvitattā bahulīkatattā saddhammaaparihānaṁ hotī”ti.

Katamesaṁ catunnaṁ?
Idhāvuso, bhikkhu kāye kāyānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, vineyya loke abhijjhādomanassaṁ;
vedanāsu …pe…
citte …pe…
dhammesu dhammānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, vineyya loke abhijjhādomanassaṁ.
Imesaṁ kho, āvuso, catunnaṁ satipaṭṭhānānaṁ abhāvitattā abahulīkatattā saddhammaparihānaṁ hoti.
Imesañca kho, āvuso, catunnaṁ satipaṭṭhānānaṁ bhāvitattā bahulīkatattā saddhammaaparihānaṁ hotī”ti.

Katamesaṁ catunnaṁ? Idhāvuso, bhikkhu kāye kāyānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, vineyya loke abhijjhādomanassaṁ; vedanāsu …pe… citte …pe… dhammesu dhammānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, vineyya loke abhijjhādomanassaṁ. Imesaṁ kho, āvuso, catunnaṁ satipaṭṭhānānaṁ abhāvitattā abahulīkatattā saddhammaparihānaṁ hoti. Imesañca kho, āvuso, catunnaṁ satipaṭṭhānānaṁ bhāvitattā bahulīkatattā saddhammaaparihānaṁ hotī”ti.

Tatiyaṁ.

Tatiyaṁ.

Tatiyaṁ.

AnteriorDuraderoSN 47.22·CiraṭṭhitisuttaEl venerable Bhadda pregunta a Ānanda sobre las condiciones bajo las cuales la verdadera enseñanza perdura mucho tiempo o no perdura mucho tiempo desp…SiguienteVersión sencillaSN 47.24·SuddhasuttaUna enseñanza sencilla sobre los cuatro tipos de meditación de atención plena.

Texto original en pali: Mahāsaṅgīti Tipiṭaka Buddhavasse 2500.

Datos pali, segmentación, variantes y metadatos: importados desde SuttaCentral.

Traducción al español: Anton P Baron.

Gestionar consentimiento

🍪 En KarunaPura usamos cookies para ofrecerte una experiencia más consciente y respetuosa.

Funcionales Siempre activo
Estas cookies son esenciales para el funcionamiento básico de la web y no se pueden desactivar.
Permiten recordar tus ajustes y preferencias para que tu experiencia sea más fluida.
El almacenamiento o acceso técnico es necesario para la finalidad legítima de almacenar preferencias no solicitadas por el abonado o usuario.
Estadísticas
El almacenamiento o acceso técnico que es utilizado exclusivamente con fines estadísticos. Nos ayudan a entender cómo se usa el sitio de forma anónima, para seguir mejorando.
Marketing
Se utilizan para ofrecer contenido personalizado y relevante según tu comportamiento de navegación.
  • Administrar opciones
  • Gestionar los servicios
  • Gestionar {vendor_count} proveedores
  • Leer más sobre estos propósitos
Ver preferencias
  • {title}
  • {title}
  • {title}