“Monjes, he aquí estas cuatro maneras de progresar. Y, ¿cuáles son esas cuatro? La manera de progresar penosa con el conocimiento directo lento. La manera de progresar penosa con el conocimiento directo rápido. La manera de progresar placentera con el conocimiento directo lento y la manera de progresar placentera con el conocimiento directo rápido.
“Y, ¿cómo es, monjes, la manera de progresar penosa con el conocimiento directo lento? He aquí, monjes, el monje permanece contemplando lo repugnante del cuerpo, percibiendo la repugnancia en la comida, percibiendo el no-deleite en el mundo entero, contemplando la transitoriedad de todos los fenómenos condicionados y tiene la percepción de la muerte bien establecida interiormente. Y mora dependiendo de esos cinco poderes del entrenamiento: el poder de la fe, el poder de la vergüenza moral, el poder del temor moral, el poder de la energía y el poder de la sabiduría. Pero estas cinco facultades—la facultad de la fe, la facultad de la energía, la facultad de la atención consciente, la facultad de la concentración y la facultad de la sabiduría- surgen en él de manera débil. Y debido a la debilidad de estas cinco facultades, solamente de manera lenta alcanza la condición inmediata para la destrucción de las corrupciones mentales. Ésta es, monjes, la manera de progresar penosa con el conocimiento directo lento.
“Y, ¿cómo es, monjes, la manera de progresar penosa con el conocimiento directo rápido? He aquí, monjes, el monje permanece contemplando lo repugnante del cuerpo, percibiendo la repugnancia en la comida, percibiendo el no-deleite en el mundo entero, contemplando la transitoriedad de todos los fenómenos condicionados y tiene la percepción de la muerte bien establecida interiormente. Y mora dependiendo de esos cinco poderes del entrenamiento: el poder de la fe, el poder de la vergüenza moral, el poder del temor moral, el poder de la energía y el poder de la sabiduría. Pero estas cinco facultades—la facultad de la fe, la facultad de la energía, la facultad de la atención consciente, la facultad de la concentración y la facultad de la sabiduría- surgen en él de manera prominente. Y debido a la prominencia de estas cinco facultades, rápidamente alcanza la condición inmediata para la destrucción de las corrupciones mentales. Ésta es, monjes, la manera de progresar penosa con el conocimiento directo rápido.
“Y, ¿cómo es, monjes, la manera de progresar placentera con el conocimiento directo lento? He aquí, monjes, recluido de los placeres sensuales, recluido de los perjudiciales estados mentales, el monje entra y permanece en el primer jhana, que consiste en el arrobamiento y felicidad nacidos de la reclusión, acompañado por el pensamiento aplicado y sostenido. Al calmarse el pensamiento aplicado y sostenido, entra y permanece en el segundo jhana, el cual tiene la placidez interior y la unificación mental y consiste en el arrobamiento y felicidad nacidos de la concentración, sin el pensamiento aplicado y sostenido. Al desaparecer el arrobamiento, permanece ecuánime, con atención consciente y clara comprensión, y experimenta la felicidad en su cuerpo; entonces, entra y permanece en el tercer jhana, del cual los nobles declararon: ‘él es ecuánime, atentamente consciente y es alguien que tiene una morada feliz’. Al abandonar la felicidad y la pena, con la previa desaparición de la alegría y el abatimiento, entra y permanece en el cuarto jhana, ni penoso ni placentero, el cual tiene la purificación de la atención consciente mediante la ecuanimidad. Y mora dependiendo de esos cinco poderes del entrenamiento: el poder de la fe, el poder de la vergüenza moral, el poder del temor moral, el poder de la energía y el poder de la sabiduría. Pero estas cinco facultades—la facultad de la fe, la facultad de la energía, la facultad de la atención consciente, la facultad de la concentración y la facultad de la sabiduría- surgen en él de manera débil. Y debido a la debilidad de estas cinco facultades, solamente de manera lenta alcanza la condición inmediata para la destrucción de las corrupciones mentales. Ésta es, monjes, la manera de progresar placentera con el conocimiento directo lento.
“Y, ¿cómo es, monjes, la manera de progresar placentera con el conocimiento directo rápido? He aquí, monjes, recluido de los placeres sensuales, recluido de los perjudiciales estados mentales, el monje entra y permanece en el primer jhana… en el segundo jhana… en el tercer jhana… en el cuarto jhana… Y mora dependiendo de esos cinco poderes del entrenamiento: el poder de la fe, el poder de la vergüenza moral, el poder del temor moral, el poder de la energía y el poder de la sabiduría. Pero estas cinco facultades—la facultad de la fe, la facultad de la energía, la facultad de la atención consciente, la facultad de la concentración y la facultad de la sabiduría- surgen en él de manera prominente. Y debido a la prominencia de estas cinco facultades, rápidamente alcanza la condición inmediata para la destrucción de las corrupciones mentales. Ésta es, monjes, la manera de progresar placentera con el conocimiento directo rápido.
“Éstas son, monjes, las cuatro maneras de progresar.”
“Catasso imā, bhikkhave, paṭipadā. Katamā catasso?
“Catasso imā, bhikkhave, paṭipadā.
“Catasso imā, bhikkhave, paṭipadā. Katamā catasso?
Dukkhā paṭipadā dandhābhiññā, dukkhā paṭipadā khippābhiññā, sukhā paṭipadā dandhābhiññā, sukhā paṭipadā khippābhiññā.
Dukkhā paṭipadā dandhābhiññā,
dukkhā paṭipadā khippābhiññā,
sukhā paṭipadā dandhābhiññā,
sukhā paṭipadā khippābhiññā.
Dukkhā paṭipadā dandhābhiññā, dukkhā paṭipadā khippābhiññā, sukhā paṭipadā dandhābhiññā, sukhā paṭipadā khippābhiññā.
Katamā ca, bhikkhave, dukkhā paṭipadā dandhābhiññā? Idha, bhikkhave, bhikkhu asubhānupassī kāye viharati, āhāre paṭikūlasaññī, sabbaloke anabhiratisaññī, sabbasaṅkhāresu aniccānupassī; *paṭikūlasaññī → paṭikkūlasaññī (bj, sya-all, km, pts1ed) | anabhiratisaññī → anabhiratasaññī (bj, sya-all, km, pts1ed)maraṇasaññā kho panassa ajjhattaṁ sūpaṭṭhitā hoti. So imāni pañca sekhabalāni upanissāya viharati—*sekhabalāni → sekkhabalāni (sya-all, km)saddhābalaṁ, hiribalaṁ, ottappabalaṁ, vīriyabalaṁ, paññābalaṁ. Tassimāni pañcindriyāni mudūni pātubhavanti—saddhindriyaṁ, vīriyindriyaṁ, satindriyaṁ, samādhindriyaṁ, paññindriyaṁ. So imesaṁ pañcannaṁ indriyānaṁ muduttā dandhaṁ ānantariyaṁ pāpuṇāti āsavānaṁ khayāya. Ayaṁ vuccati, bhikkhave, dukkhā paṭipadā dandhābhiññā.
Katamā ca, bhikkhave, dukkhā paṭipadā dandhābhiññā?
Idha, bhikkhave, bhikkhu asubhānupassī kāye viharati, āhāre paṭikūlasaññī, sabbaloke anabhiratisaññī, sabbasaṅkhāresu aniccānupassī; *paṭikūlasaññī → paṭikkūlasaññī (bj, sya-all, km, pts1ed) | anabhiratisaññī → anabhiratasaññī (bj, sya-all, km, pts1ed)
maraṇasaññā kho panassa ajjhattaṁ sūpaṭṭhitā hoti.
So imāni pañca sekhabalāni upanissāya viharati—*sekhabalāni → sekkhabalāni (sya-all, km)
saddhābalaṁ, hiribalaṁ, ottappabalaṁ, vīriyabalaṁ, paññābalaṁ.
Tassimāni pañcindriyāni mudūni pātubhavanti—
saddhindriyaṁ, vīriyindriyaṁ, satindriyaṁ, samādhindriyaṁ, paññindriyaṁ.
So imesaṁ pañcannaṁ indriyānaṁ muduttā dandhaṁ ānantariyaṁ pāpuṇāti āsavānaṁ khayāya.
Ayaṁ vuccati, bhikkhave, dukkhā paṭipadā dandhābhiññā.
Katamā ca, bhikkhave, dukkhā paṭipadā dandhābhiññā? Idha, bhikkhave, bhikkhu asubhānupassī kāye viharati, āhāre paṭikūlasaññī, sabbaloke anabhiratisaññī, sabbasaṅkhāresu aniccānupassī; *paṭikūlasaññī → paṭikkūlasaññī (bj, sya-all, km, pts1ed) | anabhiratisaññī → anabhiratasaññī (bj, sya-all, km, pts1ed)maraṇasaññā kho panassa ajjhattaṁ sūpaṭṭhitā hoti. So imāni pañca sekhabalāni upanissāya viharati—*sekhabalāni → sekkhabalāni (sya-all, km)saddhābalaṁ, hiribalaṁ, ottappabalaṁ, vīriyabalaṁ, paññābalaṁ. Tassimāni pañcindriyāni mudūni pātubhavanti—saddhindriyaṁ, vīriyindriyaṁ, satindriyaṁ, samādhindriyaṁ, paññindriyaṁ. So imesaṁ pañcannaṁ indriyānaṁ muduttā dandhaṁ ānantariyaṁ pāpuṇāti āsavānaṁ khayāya. Ayaṁ vuccati, bhikkhave, dukkhā paṭipadā dandhābhiññā.
Katamā ca, bhikkhave, dukkhā paṭipadā khippābhiññā? Idha, bhikkhave, bhikkhu asubhānupassī kāye viharati, āhāre paṭikūlasaññī, sabbaloke anabhiratisaññī, sabbasaṅkhāresu aniccānupassī; maraṇasaññā kho panassa ajjhattaṁ sūpaṭṭhitā hoti. So imāni pañca sekhabalāni upanissāya viharati—saddhābalaṁ …pe… paññābalaṁ. Tassimāni pañcindriyāni adhimattāni pātubhavanti—saddhindriyaṁ …pe… paññindriyaṁ. So imesaṁ pañcannaṁ indriyānaṁ adhimattattā khippaṁ ānantariyaṁ pāpuṇāti āsavānaṁ khayāya. Ayaṁ vuccati, bhikkhave, dukkhā paṭipadā khippābhiññā.
Katamā ca, bhikkhave, dukkhā paṭipadā khippābhiññā?
Idha, bhikkhave, bhikkhu asubhānupassī kāye viharati, āhāre paṭikūlasaññī, sabbaloke anabhiratisaññī, sabbasaṅkhāresu aniccānupassī;
maraṇasaññā kho panassa ajjhattaṁ sūpaṭṭhitā hoti.
So imāni pañca sekhabalāni upanissāya viharati—
saddhābalaṁ …pe… paññābalaṁ.
Tassimāni pañcindriyāni adhimattāni pātubhavanti—
saddhindriyaṁ …pe… paññindriyaṁ.
So imesaṁ pañcannaṁ indriyānaṁ adhimattattā khippaṁ ānantariyaṁ pāpuṇāti āsavānaṁ khayāya.
Ayaṁ vuccati, bhikkhave, dukkhā paṭipadā khippābhiññā.
Katamā ca, bhikkhave, dukkhā paṭipadā khippābhiññā? Idha, bhikkhave, bhikkhu asubhānupassī kāye viharati, āhāre paṭikūlasaññī, sabbaloke anabhiratisaññī, sabbasaṅkhāresu aniccānupassī; maraṇasaññā kho panassa ajjhattaṁ sūpaṭṭhitā hoti. So imāni pañca sekhabalāni upanissāya viharati—saddhābalaṁ …pe… paññābalaṁ. Tassimāni pañcindriyāni adhimattāni pātubhavanti—saddhindriyaṁ …pe… paññindriyaṁ. So imesaṁ pañcannaṁ indriyānaṁ adhimattattā khippaṁ ānantariyaṁ pāpuṇāti āsavānaṁ khayāya. Ayaṁ vuccati, bhikkhave, dukkhā paṭipadā khippābhiññā.
Katamā ca, bhikkhave, sukhā paṭipadā dandhābhiññā? Idha bhikkhave, bhikkhu vivicceva kāmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaṁ savicāraṁ vivekajaṁ pītisukhaṁ paṭhamaṁ jhānaṁ upasampajja viharati; vitakkavicārānaṁ vūpasamā ajjhattaṁ sampasādanaṁ cetaso ekodibhāvaṁ avitakkaṁ avicāraṁ samādhijaṁ pītisukhaṁ dutiyaṁ jhānaṁ upasampajja viharati; pītiyā ca virāgā upekkhako ca viharati sato ca sampajāno sukhañca kāyena paṭisaṁvedeti yaṁ taṁ ariyā ācikkhanti: ‘upekkhako satimā sukhavihārī’ti tatiyaṁ jhānaṁ upasampajja viharati; sukhassa ca pahānā dukkhassa ca pahānā pubbeva somanassadomanassānaṁ atthaṅgamā adukkhamasukhaṁ upekkhāsatipārisuddhiṁ catutthaṁ jhānaṁ upasampajja viharati. So imāni pañca sekhabalāni upanissāya viharati—saddhābalaṁ …pe… paññābalaṁ. Tassimāni pañcindriyāni mudūni pātubhavanti—saddhindriyaṁ …pe… paññindriyaṁ. So imesaṁ pañcannaṁ indriyānaṁ muduttā dandhaṁ ānantariyaṁ pāpuṇāti āsavānaṁ khayāya. Ayaṁ vuccati, bhikkhave, sukhā paṭipadā dandhābhiññā.
Katamā ca, bhikkhave, sukhā paṭipadā dandhābhiññā?
Idha bhikkhave, bhikkhu vivicceva kāmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaṁ savicāraṁ vivekajaṁ pītisukhaṁ paṭhamaṁ jhānaṁ upasampajja viharati;
vitakkavicārānaṁ vūpasamā ajjhattaṁ sampasādanaṁ cetaso ekodibhāvaṁ avitakkaṁ avicāraṁ samādhijaṁ pītisukhaṁ dutiyaṁ jhānaṁ upasampajja viharati;
pītiyā ca virāgā upekkhako ca viharati sato ca sampajāno sukhañca kāyena paṭisaṁvedeti yaṁ taṁ ariyā ācikkhanti: ‘upekkhako satimā sukhavihārī’ti tatiyaṁ jhānaṁ upasampajja viharati;
sukhassa ca pahānā dukkhassa ca pahānā pubbeva somanassadomanassānaṁ atthaṅgamā adukkhamasukhaṁ upekkhāsatipārisuddhiṁ catutthaṁ jhānaṁ upasampajja viharati.
So imāni pañca sekhabalāni upanissāya viharati—
saddhābalaṁ …pe… paññābalaṁ.
Tassimāni pañcindriyāni mudūni pātubhavanti—
saddhindriyaṁ …pe… paññindriyaṁ.
So imesaṁ pañcannaṁ indriyānaṁ muduttā dandhaṁ ānantariyaṁ pāpuṇāti āsavānaṁ khayāya.
Ayaṁ vuccati, bhikkhave, sukhā paṭipadā dandhābhiññā.
Katamā ca, bhikkhave, sukhā paṭipadā dandhābhiññā? Idha bhikkhave, bhikkhu vivicceva kāmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaṁ savicāraṁ vivekajaṁ pītisukhaṁ paṭhamaṁ jhānaṁ upasampajja viharati; vitakkavicārānaṁ vūpasamā ajjhattaṁ sampasādanaṁ cetaso ekodibhāvaṁ avitakkaṁ avicāraṁ samādhijaṁ pītisukhaṁ dutiyaṁ jhānaṁ upasampajja viharati; pītiyā ca virāgā upekkhako ca viharati sato ca sampajāno sukhañca kāyena paṭisaṁvedeti yaṁ taṁ ariyā ācikkhanti: ‘upekkhako satimā sukhavihārī’ti tatiyaṁ jhānaṁ upasampajja viharati; sukhassa ca pahānā dukkhassa ca pahānā pubbeva somanassadomanassānaṁ atthaṅgamā adukkhamasukhaṁ upekkhāsatipārisuddhiṁ catutthaṁ jhānaṁ upasampajja viharati. So imāni pañca sekhabalāni upanissāya viharati—saddhābalaṁ …pe… paññābalaṁ. Tassimāni pañcindriyāni mudūni pātubhavanti—saddhindriyaṁ …pe… paññindriyaṁ. So imesaṁ pañcannaṁ indriyānaṁ muduttā dandhaṁ ānantariyaṁ pāpuṇāti āsavānaṁ khayāya. Ayaṁ vuccati, bhikkhave, sukhā paṭipadā dandhābhiññā.
Katamā ca, bhikkhave, sukhā paṭipadā khippābhiññā? Idha, bhikkhave, bhikkhu vivicceva kāmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaṁ savicāraṁ vivekajaṁ pītisukhaṁ paṭhamaṁ jhānaṁ upasampajja viharati …pe… dutiyaṁ jhānaṁ …pe… tatiyaṁ jhānaṁ …pe… catutthaṁ jhānaṁ upasampajja viharati. So imāni pañca sekhabalāni upanissāya viharati—saddhābalaṁ, hiribalaṁ, ottappabalaṁ, vīriyabalaṁ, paññābalaṁ. Tassimāni pañcindriyāni adhimattāni pātubhavanti—saddhindriyaṁ, vīriyindriyaṁ, satindriyaṁ, samādhindriyaṁ, paññindriyaṁ. So imesaṁ pañcannaṁ indriyānaṁ adhimattattā khippaṁ ānantariyaṁ pāpuṇāti āsavānaṁ khayāya. Ayaṁ vuccati, bhikkhave, sukhā paṭipadā khippābhiññā.
Katamā ca, bhikkhave, sukhā paṭipadā khippābhiññā?
Idha, bhikkhave, bhikkhu vivicceva kāmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaṁ savicāraṁ vivekajaṁ pītisukhaṁ paṭhamaṁ jhānaṁ upasampajja viharati …pe… dutiyaṁ jhānaṁ …pe… tatiyaṁ jhānaṁ …pe… catutthaṁ jhānaṁ upasampajja viharati.
So imāni pañca sekhabalāni upanissāya viharati—
saddhābalaṁ, hiribalaṁ, ottappabalaṁ, vīriyabalaṁ, paññābalaṁ.
Tassimāni pañcindriyāni adhimattāni pātubhavanti—
saddhindriyaṁ, vīriyindriyaṁ, satindriyaṁ, samādhindriyaṁ, paññindriyaṁ.
So imesaṁ pañcannaṁ indriyānaṁ adhimattattā khippaṁ ānantariyaṁ pāpuṇāti āsavānaṁ khayāya.
Ayaṁ vuccati, bhikkhave, sukhā paṭipadā khippābhiññā.
Katamā ca, bhikkhave, sukhā paṭipadā khippābhiññā? Idha, bhikkhave, bhikkhu vivicceva kāmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaṁ savicāraṁ vivekajaṁ pītisukhaṁ paṭhamaṁ jhānaṁ upasampajja viharati …pe… dutiyaṁ jhānaṁ …pe… tatiyaṁ jhānaṁ …pe… catutthaṁ jhānaṁ upasampajja viharati. So imāni pañca sekhabalāni upanissāya viharati—saddhābalaṁ, hiribalaṁ, ottappabalaṁ, vīriyabalaṁ, paññābalaṁ. Tassimāni pañcindriyāni adhimattāni pātubhavanti—saddhindriyaṁ, vīriyindriyaṁ, satindriyaṁ, samādhindriyaṁ, paññindriyaṁ. So imesaṁ pañcannaṁ indriyānaṁ adhimattattā khippaṁ ānantariyaṁ pāpuṇāti āsavānaṁ khayāya. Ayaṁ vuccati, bhikkhave, sukhā paṭipadā khippābhiññā.
Imā kho, bhikkhave, catasso paṭipadā”ti.
Imā kho, bhikkhave, catasso paṭipadā”ti.
Imā kho, bhikkhave, catasso paṭipadā”ti.