KARUNAPURA SUTTA PIṬAKA
KARUNAPURA Biblioteca de suttas

Colección de Suttas

Selecciona un sutta o una sección

La ficha activa reflejará aquí el sutta, sección o mapa seleccionado.

Diagnóstico
Esperando inicialización…
Preparando biblioteca…
Cargando árbol…
Mapa
Discursos Medios
5. El capítulo sobre los brahmanes

Discurso con Brahmayu

Majjhima Nikāya
5. Brāhmaṇavagga
Brahmāyusutta
Discursos Medios
5. El capítulo sobre los brahmanes
Discurso con Brahmayu
Majjhima Nikāya
5. Brāhmaṇavagga
Brahmāyusutta

El brahmán más anciano y respetado de la época envía a un estudiante a examinar al Buddha, y este pasa varios meses siguiendo cada uno de sus movimientos antes de informar de vuelta. Convencido de que el Buddha cumple una antigua profecía del Gran Hombre, el brahmán se convierte en su discípulo.

Ruta suttaMN 91
← Suttas
Versiones de traducción
Vista:
Datos de publicación
Versión
ES · Anton P. Baron
Título de la publicación
Discursos Medios
Traductor
Anton P. Baron
Título raíz
Majjhimanikāya
Idioma de traducción
Español
Idioma raíz
Pali
Sobre la traducción
Traducción al español de Anton P. Baron, editada por Federico Angulo y Anton P. Baron y publicada por Bosque Theravada.
Edición
2008 · Bosque Theravada · website
Fuente
Bosque Theravada
Licencia
Términos de uso de Bosque Theravada Distribución gratuita con condiciones — Se permite copiar, reformatear, reimprimir, volver a publicar y redistribuir gratuitamente, indicando la fuente, identificando los derivados e incluyendo íntegramente estos términos. Por lo demás, todos los derechos reservados.

SC 1 Esto he escuchado: En una ocasión, el Bienaventurado estaba recorriendo el país de los videhans con el gran Sangha de los monjes, con unos quinientos monjes.

SC 2 Al mismo tiempo el brahmánbrahmanLa casta brahmán (brahmin) de la India es una clase hereditaria con funciones sacerdotales y sagradas especiales, especialmente el mantenimiento de los textos y ritos védicos antiguos. Sin embargo, muchos brahmanes vivían vidas seculares, mientras otros practicaban como renunciantes. No obstante, durante mucho tiempo mantuvieron que por su nacimiento son dignos del más alto respeto. El budismo tomó prestado el término brahmán para aplicarlo a quienes han alcanzado la meta, mostrando que el respeto no se gana por nacimiento, raza o casta, sino por logro espiritual. En sentido budista, este término es sinónimo de arahant.Ver en el glosario Brahmayu estaba viviendo en Mithila. Él era un hombre anciano, cargado de años, avanzado en el espacio vital, llegando a la última etapa de su vida; tenía ciento veinte años. Era un maestroācariyaMaestro; mentor. Ver kalyāṇamitta. Este término no es un título, ni se usa específicamente para monásticos, sino que se refiere a cualquier persona en un rol de enseñanza.Ver en el glosario en los Tres Vedas con sus vocabularios, liturgia, fonología y gramática, plenamente versado en la filosofía natural y en las marcas del Gran Hombre.

SC 3 Y el brahmán Brahmayu escuchó esto: “El ascetasamaṇaAsceta o contemplativo. Proviene de una raíz śram que significa desgastar o subyugar.Ver en el glosario Gotama que proviene del clan de los sakyas, está recorriendo el país de los videhans con el gran Sangha de los monjes, con unos quinientos monjes. En lo concerniente al maestro Gotama, se ha propagado el siguiente, muy buen informe: ‘Este Bienaventurado Señor es un ArahantarahantUn «digno» o «perfeccionado»; una persona cuya mente está libre de impurezas (ver kilesa), que ha abandonado las diez cadenas que atan la mente al ciclo de renacimientos (ver saṁyojana), cuyo corazón está libre de contaminantes (ver āsava), y que por tanto no está destinado a un renacimiento ulterior. Un título para el Buddha y el nivel más alto de sus nobles discípulos. Aquel que ha alcanzado Nibbāna.Ver en el glosario, un BudaBuddhaEl nombre dado a quien redescubre por sí mismo el sendero liberador del Dhamma, tras un largo período de haber sido olvidado por el mundo. Según la tradición, una larga línea de Buddhas se extiende hasta el pasado distante. El Buddha más reciente nació como Siddhattha Gotama en la India alrededor del año 500 a.e.c. Un joven bien educado y acomodado, renunció a su familia y su herencia principesca en la flor de la vida para buscar la verdadera libertad y el fin del sufrimiento (dukkha). Después de siete años de austeridades en el bosque, redescubrió el «camino medio» y alcanzó su meta, convirtiéndose en el Buddha.Ver en el glosario plenamente iluminado, perfecto en conocimiento y conducta, el sublime, el conocedor de los mundos, inigualado líder de los que han de ser amansados, el maestro de los dioses y los seres humanos, el iluminado, el bendito’. Él revela las cosas tanto del mundo de los dioses, Maras y BrahmasbrahmāUn habitante de los cielos no-sensuales de la forma o de lo sin forma. Considerado por sí mismo y por los brahmines como Señor y creador del universo.Ver en el glosario, como del mundo de los ascetas y brahmanes con sus príncipes y su gente, habiendo conocido todo esto mediante su propio entendimiento. El DhammaDhamma1. Fenómeno; cualquier cosa que ocurre y es cognoscible. 2. Fenómeno mental, «pensamiento». 3. Principio, especialmente los principios de causalidad. 4. Doctrina, enseñanza. También, principios de comportamiento que los seres humanos deben seguir para armonizar con el orden natural correcto de las cosas; cualidades mentales que deben desarrollar para realizar la cualidad inherente de la mente en sí misma. Por extensión, «Dhamma» (usualmente en mayúscula) se usa también para denotar cualquier doctrina que enseña tales cosas. Así, el Dhamma del Buddha denota tanto sus enseñanzas como las realidades descritas por esa enseñanza. (Sánscrito: dharma)Ver en el glosario que enseña es agradable en el comienzo, agradable en la mitad y agradable al final. Enseña tanto su espírituyakkhaUno de una clase de poderosos seres «no humanos» —a veces amables, a veces asesinos y crueles— que corresponden aproximadamente a las hadas y ogros de los cuentos de hadas occidentales. En años posteriores, llegaron a ser considerados principalmente malévolos, pero en la época del Buddha eran moralmente ambiguos, y de hecho eran comúnmente adorados como deidades.Ver en el glosario como la letra, exhibiéndolo perfecta y plenamente y viviendo una vida santa, rigurosa y pura. Es realmente buenokusalaSe aplica a estados mentales, acciones o cualidades que conducen a resultados beneficiosos y favorables. Una acción caracterizada por esta cualidad moral (kusala-kamma) tiende a producir bienestar y felicidad; las acciones caracterizadas por su opuesto (akusala-kamma), conducen al sufrimiento o al pesar. Ver kamma y akusala.Ver en el glosario poder ver al semejantes arahants”.

SC 4 En aquel tiempo el brahmán Brahmayu tuvo un joven estudiante brahmán de nombrenāmaOriginalmente se refería a la función psicológica central de conceptualizar y nombrar cosas. Gradualmente evolucionó para abarcar todos los fenómenos mentales. En los suttas a veces se define como vedanā (sensación), saññā (percepción), cetanā (intención, volición), phassa (contacto sensorial), y manasikāra (atención, advertencia). Comparar con rūpa. En el Abhidhamma, nāma pasó a referirse a los componentes mentales de los cinco khandhas.Ver en el glosario Uttara que era un maestro en los Tres Vedas con sus vocabularios, liturgia, fonología y gramática, plenamente versado en la filosofía natural y en las marcas del Gran Hombre. Entonces, dijo a su estudiante: “mi querido Uttara, el asceta Gotama que proviene del clan de los sakyas, está recorriendo el país de los videhans con el gran Sangha de los monjes, con unos quinientos monjes… Es realmente bueno poder ver al semejantes arahants. Ven, mi querido Uttara, ve junto al asceta Gotama y verifica si este informe que se había propagado acerca de él es verdadero o no, y si el maestro Gotama es alguien así o no. De esta manera sabremos acerca del maestro Gotama a través de ti.”

SC 5“Pero, ¿cómo voy a saber si el informe que se había propagado acerca del maestro Gotama es verdadero o no, y si el maestro Gotama es alguien así o no, señor?”

“Mi querido Uttara, en nuestros himnos se han dictado las treinta y dos marcas del Gran Hombre, el cual, cuando está dotado de ellas puede esperar solamente dos destinos. Si vive la vida hogareña llegará a ser un Monarca Universal, un recto rey que gobierna a través del Dhamma, conquistador de los cuatro puntos cardinales, que establece la seguridad de su reinado y posee los siete tesorosdhanaTesoro(s). Las siete cualidades de fe (saddhā), virtud (sīla), conciencia y prudencia (hiri-ottappa), aprendizaje (suta), generosidad (dāna), y sabiduría (paññā).Ver en el glosario: el tesoro de la rueda, el tesoro del elefantenāgaDragón, elefante, serpiente gigante, gigante espiritual. El culto a los nāgas es un rasgo prominente de la práctica religiosa local en la India. En el budismo, también se usa para referirse a quienes han alcanzado la meta de la práctica.Ver en el glosario, el tesoro del caballo, el tesoro de la joya, el tesoro de la mujer, el tesoro del hombre hogareño y, el séptimo, el tesoro del consejero. Tendrá más de mil hijos, todos ellos héroes, de la estatura heroica, conquistadores de hostiles ejércitos. Morará habiendo conquistado esta tierra rodeada por la mar, sin cayados ni espadas, sólo por medio de la ley. Pero si abandona la vida hogareña y escoge el estilo de vida sin hogar, entonces llegará a ser un Arahant, un plenamente iluminado, alguien que retira el velo del mundo. Pero yo, mi querido Uttara, soy el dador de los himnos y tú eres el receptor de ellos”.

SC 6 “Sí, señor”, respondió y se levantó de su asiento, rindió homenaje al brahmán Brahmayu y partió de allí, cuidando que el brahmán Brahmayu quedara siempre a su lado derecho, para dirigirse al país de los videhans donde moraba el Bienaventurado. Viajando a través de los estados, llegó finalmente adonde estaba el Bienaventurado e intercambió con él cordiales saludos. Cuando esas amables y corteses palabras de bienvenida habían terminado, se sentó a un lado y miró el cuerpo del Bienaventurado averiguando si poseía las treinta y dos marcas del Gran Hombre. Y vio más o menos las treinta y dos marcas del Gran Hombre en el cuerpo del Bienaventurado excepto dos; ya que estaba dubitativo e inseguro sobre dos de las marcas, y no pudo decidirse en su mente acerca de ellas: sobre si el órgano reproductivo estaba encerrado en una vaina y sobre la longitud de la lengua.

Entonces, al Bienaventurado se le ocurrió esto: “este estudiante brahmán Uttara ve más o menos las treinta y dos marcas del Gran Hombre sobre mí excepto dos; ya que está dubitativo e inseguro sobre dos de las marcas, y no puede decidirse en su mente acerca de ellas: sobre si el órgano reproductivo está encerrado en una vaina y sobre la longitud de la lengua.”

SC 7 Entonces, el Bienaventurado hizo una hazaña con sus poderes sobrenaturales tal, que el estudiante brahmán Uttara vio que el órgano reproductivo del Bienaventurado estaba encerrado en una vaina. Acto seguido, el Bienaventurado sacó la lengua y repetidamente tocó con ella a ambos agujeros de las orejas y las ventanas de la nariz, y cubrió la frente entera con su lengua.

SC 8 Entonces, el estudiante brahmán Uttara pensó: “el asceta Gotama posee las treinta y dos marcas del Gran Hombre. ¿Qué tal si le sigo al asceta Gotama y observo su comportamiento?”

Acto seguido empezó a seguirlo al Bienaventurado por el espacio de siete meses como una sombra, no dejándolo nunca. Y al finalizar el séptimo mes en el país de los videhans se fe de viaje a Mithila, donde estaba el brahmán Brahmayu. Cuando llegó, le rindió homenaje y se sentó a un lado. Entonces, el brahmán Brahmayu le preguntó: “bien, mi querido Uttara, ¿es el informe que se había propagado acerca del maestro Gotama verdadero o no? ¿Es el maestro Gotama alguien así o no?”

SC 9“El informe que se había propagado acerca del maestro Gotama es verdadero o no es de otra manera; y el maestro Gotama es alguien así o no es de otra manera. Él posee las treinta y dos marcas del Gran Hombre:

  • “(i) El maestro Gotama tiene los pies firmemente establecidos , lo que es una marca del Gran Hombre.
  • “(ii) En las plantas de sus pies hay discos con mil radios, en cada uno de los cuales está ligeramente señalado su centro neurálgico, lo que es una marca del Gran Hombre.
  • “(iii) Él proyecta los talones…
  • “(iv) Tiene largos dedos de las manos y de los pies …
  • “(v) Sus pies y manos son suaves y tiernos…
  • “(vi) Sus pies y manos con como una red …
  • “(vii) Tiene los tobillos elevados …
  • “(viii) Sus piernas son como las de un antílope…
  • “(ix) Estando de pie y sin flexionarse, puede tocar y frotar sus rodillas con ambas manos…
  • “(x) Su órgano reproductivo está encerrado en una vaina…
  • “(xi) Su cutis es brillante de color dorado…
  • “(xii) Su piel es tan delicada y lisa que nada de polvo puede adherirse a su cuerpo…
  • “(xiii) El pelo de su cuerpo está separado uno en cada poro…
  • “(xiv) Sus cabellos en la cabeza crecen hacia arriba, cada uno de los cuales es negro azulado como el colirio , rizado en anillos hacia la derecha…
  • “(xv) Su cuerpo es divinamente erecto …
  • “(xvi) Tiene siete superficies convexas …
  • “(xvii) La parte frontal de su cuerpo es como la de un león…
  • “(xviii) No existen huecos entre sus hombros…
  • “(xix) Sus proporciones son como las de una higuera: la altura de su cuerpo es la misma que la extensión de sus brazos y viceversa…
  • “(xx) Su busto es uniformemente redondeado…
  • “(xxi) Tiene un perfecto sentido de sabor …
  • “(xxii) Tiene la mandíbula como un león…
  • “(xxiii) Tiene cuarenta dientes…
  • “(xxiv) Sus dientes son nivelados…
  • “(xxv) No existen espacios entre sus dientes…
  • “(xxvi) Su diente canino es muy brilloso…
  • “(xxvii) Su lengua es muy larga…
  • “(xxviii) Tiene la voz como la del Brama…
  • “(xxix) Sus ojos son de color azul oscuro…
  • “(xxx) Sus pestañas son como las de una vaca…
  • “(xxxi) El pelo entre sus cejas es blanco y suave como algodón…
  • “(xxxii) Su cabeza es como un turbante real , y el muchacho tiene su cabeza como un turbante real, lo que es una marca del Gran Hombre .

“El maestro Gotama posee estas treinta y dos marcas del Gran Hombre.

SC 10 “Cuando camina, da un paso con el pie derecho primero. No extiende su pie demasiado lejos ni demasiado cerca. No camina demasiado rápido ni demasiado lento. Camina sin que sus rodillas se toquen. Camina sin que sus tobillos se toquen. Camina sin levantar ni bajar sus muslos, sin ponerlos juntos ni manteniéndolos unidos. Mientras camina, solamente la parte baja de su cuerpo oscila y camina sin el esfuerzo corporal alguno. Cuando da la vuelta para mirar lo hace con su cuerpo entero. No mira hacia arriba ni mira hacia abajo. No camina mirando alrededor. Coloca la mirada a la distancia de un yugo o arado delante de él; más allá de esto, posee el conocimiento y la visión sin obstáculonīvaraṇaObstáculos para la inmersión: deseo sensual, mala voluntad, pereza y somnolencia, agitación y ansiedad, y duda.Ver en el glosario alguno.

SC 11“Cuando entra en la casa no eleva ni baja a su cuerpo, no lo inclina hacia adelante ni hacia atrás. Da vuelta no demasiado lejos de donde está sentado ni demasiado cerca. No se apoya sobre el asiento con su mano. No echa su cuerpo sobre el asiento.

SC 12“Cuando está sentado dentro de la casa no agita las manos nerviosamente. Tampoco agita los pies. No se sienta con las rodillas cruzadas. Tampoco se sienta cruzando los tobillos. No se sienta apoyando su barbilla en sus manos. Cuando está sentado dentro de la casa no está atemorizado, no se estremece ni tiembla, no está nervioso. No estando atemorizado, estremecido, tembloroso ni nervioso, sus cabellos no se paran ni intenta retirarse.

SC 13“Cuando recibe el agua en su cuenco, no lo inclina hacia abajo ni lo levanta, no lo inclina hacia atrás ni adelante. No recibe ni demasiada agua en su cuenco ni demasiado poca. Lava su cuenco sin hacer salpicaduras ni ruido. Lava su cuenco sin dardānaA menudo se refiere a dar cualquiera de las cuatro necesidades a la orden monástica. Más generalmente, la inclinación a dar, sin esperar ninguna forma de retribución del receptor. Dāna es el primer tema en el sistema de instrucción gradual del Buddha (ver anupubbī-kathā), la primera de las diez pāramīs, uno de los siete tesoros (ver dhana), y el primero de los tres fundamentos para la acción meritoria (ver sīla y bhāvanā).Ver en el glosario vueltas alrededor. No pone su cuenco en el suelo para lavar las manos: cuando se lava las manos, lava el cuenco y cuando lava el cuenco, lava las manos. No derrama el agua del tazón demasiado cerca, tampoco demasiado lejos, no la derrama alrededor.

SC 14“Cuando recibe el arroz en su cuenco, no lo inclina hacia abajo ni lo levanta, no lo inclina hacia atrás ni adelante. No recibe ni demasiado arroz en su cuenco ni demasiado poco. Agrega las salsas en su justa proporción; no se excede con el tamaño justo de la salsa para cada bocado. Mastica dos o tres veces cada bocado en su boca y después lo traga, no dejando que ningún grano de arroz entre en su cuerpo sin estar masticado, ni que ningún grano de arroz quede en su boca: sólo entonces, toma el otro bocado. Toma la comida experimentando su sabor, pero sin experimentar la avideztaṇhāAvidez, sed o ansia que impulsa el aferramiento y el devenir. En los suttas se distingue en tres formas: avidez por la sensualidad, avidez por el devenir y avidez por el no devenir o la aniquilación. Ver upādāna y bhava.Ver en el glosario por el sabor. Cuando toma la comida tiene en cuenta esos ocho factores: que no sea para embellecer ni para emborracharse, tampoco con el fin de ponerse más bello o más atractivo, sino solamente para que este cuerpo aguante y continúe, para poner fin a esa disconformidad y continuar con la vida santa; él considera lo siguiente: ‘de esta manera, voy a terminar con la vieja sensaciónvedanāTonalidad de la experiencia nacida del contacto (phassa). Hay tres tipos: agradable, desagradable o ni agradable ni desagradable. Como uno de los cinco khandhas, vedanā designa el modo en que una experiencia se siente en términos de placer, dolor o neutralidad, sin ser todavía emoción elaborada. Ver khandha y phassa.Ver en el glosario [del hambre] sin que una nueva sensación aparezca, y viviré saludable, irreprochable y tendré una morada confortable’.

SC 15“Una vez que haya comido y haya recibido el agua en su tazón, no lo inclina hacia abajo ni lo levanta, no lo inclina hacia atrás ni adelante. No recibe ni demasiada agua en su cuenco ni demasiado poca. Lava su cuenco sin hacer salpicaduras ni ruido. Lava su cuenco sin dar vueltas alrededor. No pone su cuenco en el suelo para lavar las manos: cuando se lava las manos, lava el cuenco y cuando lava el cuenco, lava las manos. No derrama el agua del tazón demasiado cerca, tampoco demasiado lejos, no la derrama alrededor.

SC 16“Una vez que haya comido pone su tazón en el suelo, no demasiado cerca ni demasiado lejos, no siendo despreocupado por el tazón ni tampoco demasiado solícito por él.

SC 17“Una vez que haya comido se sienta un momento en silencio, pero no deja [mucho] tiempo para ofrecer la acción de gracias . Y cuando haya comido y ofrecido la acción de gracias no lo hace criticando ni esperando otra, sino que instruye, insta, anima y regocija la audiencia con la charla exclusivamente sobre el Dhamma. Una vez lo haya hecho, se levanta de su asiento y sale de allí.

SC 18“Cuando camina, no va demasiado rápido ni demasiado despacio, tampoco camina como alguien que quisiera escaparse.

SC 19“Su hábito, no lo tiene puesto ni demasiado alto ni demasiado bajo en el cuerpo, no demasiado estirado sobre el cuerpo ni tampoco demasiado suelto, no dejando que el viento vuele el hábito de su cuerpo. Ni el polvo ni la mugre ensucian a su cuerpo.

SC 20“Cuando va al monasterio se sienta en el asiento preparado para él. Al sentarse, lava los pies, aunque esté preocupado por el aseo. Al lavarse los pies se sienta con las piernas cruzados, y con su cuerpo recto, estableciendo la atención consciente enfrente de él. No ocupa su mente con las auto-aflicciones, con las aflicciones de otros ni con ambas cosas: las auto-aflicciones y las aflicciones de otros. Se sienta ocupando su mente en su propio bienestar, el bienestar de otros y en ambas cosas: en su propio bienestar y en el bienestar de otros, incluso, en el bienestar de todo el mundo.

SC 21“Cuando va al monasterio enseña a la audiencia el Dhamma. Sin lisonjear ni regañar a la audiencia, la instruye, insta, anima y alienta con la charla exclusivamente sobre el Dhamma. La predicación que sale de su boca tiene ocho cualidades: es distinguida, inteligible, melódica, audible, resonante, eufónica, profunda y sonora. Pero, mientras que su voz es inteligible hasta donde se extiende la audiencia, su predicación no se extiende más allá de la audiencia. Una vez que la gente haya sido instruida, instada, animada y regocijada por él, se levanta de su asiente y sale de allí, mirando sólo a él, sin fijarse en nadie más.

SC 22“Nosotros hemos visto al maestro Gotama caminar, señor, lo hemos visto estar de pie, lo hemos visto entrar a las casas, lo hemos visto sentarse adentro en silencio, lo hemos visto comer adentro, lo hemos visto estar sentado en silencio después de comer, lo hemos visto ofrecer la acción de gracias después de comer, lo hemos visto entrar al monasterio, lo hemos visto sentarse en silencio en el monasterio, lo hemos visto enseñar el Dhamma a la audiencia en el monasterio. Así es el maestro Gotama, es así y mucho más que esto”.

SC 23 “Cuando se dijo esto, el brahmán Brahmayu se levantó de su asiento, arregló su hábito sobre uno de sus hombros y extendió sus manos en un reverencial saludo hacia el Bienaventurado, pronunciando tres veces esta exclamación: “¡Honra al Bienaventurado, realizado y plenamente iluminado! ¡Honra al Bienaventurado, realizado y plenamente iluminado! ¡Honra al Bienaventurado, realizado y plenamente iluminado! Ojalá en una u otra ocasión podamos encontrar al maestro Gotama. Ojalá podamos conversar con él.”

SC 24 En esta ocasión, en el transcurso de su recorrida el Bienaventurado finalmente llegó a Mithila. Estando allí, el Bienaventurado estableció su morada en la arboleda de los mangos de Makhadeva. Entonces, los brahmanes hombres hogareños de Mithila escucharon eso: “El asceta Gotama que proviene del clan de los sakyas, está recorriendo el país de los videhans con el gran Sangha de los monjes, con unos quinientos monjes. En lo concerniente al maestro Gotama, se ha propagado el siguiente, muy buen informe: ‘[igual que el verso 3]… Es realmente bueno poder ver al semejantes arahants”.

SC 25 Entonces, los brahmanes hombres hogareños de Mithila se fueron junto al Bienaventurado. Algunos rindieron homenaje al Bienaventurado y se sentaron a un lado; otros intercambiaron con él cordiales saludos y cuando estas amables y corteses palabras de bienvenida habían terminado, se sentaron a un lado; otros extendieron sus manos hacia él en un reverencial saludo y se sentaron a un lado; otros pronunciaron el nombre de sus clanes en presencia del Bienaventurado y se sentaron a un lado; mientras otros, permaneciendo en silencio, se sentaron a un lado.

SC 26 Y el brahmán Brahmayu también escuchó eso: “el asceta Gotama, el hijo de los sakyas que salió del clan de los sakyas ha llegado a Mithila y está morando en la arboleda de los mangos de Makhadeva.”

Entonces, el brahmán Brahmayu fue a la arboleda de los mangos de Makhadeva con un número de brahmanes estudiantes. Pero al llegar a la arboleda de los mangos de Makhadeva, pensó lo siguiente: “no es apropiado visitar al asceta Gotama sin haberse anunciado primeramente.” Por eso se dirigió a uno de los brahmanes estudiantes con esas palabras: “ven, brahmán estudiante, ve junto al asceta Gotama y pregunta de mi parte al asceta Gotama si está libre de enfermedad y aflicciónkilesaImpureza de la mente: estado mental no saludable que oscurece la comprensión, perturba la conducta y se manifiesta en formas como codicia, aversión, confusión, ira, rencor, hipocresía, arrogancia, envidia, mezquindad, deshonestidad, jactancia, obstinación, violencia, orgullo, presunción, intoxicación y complacencia. En sentido doctrinal amplio, las impurezas se enraízan en lobha (codicia), dosa (aversión) y moha (confusión). A diferencia de āsava, que designa contaminantes profundos que sostienen el ciclo de muerte y renacimiento, kilesa funciona como término general para las impurezas o estados mentales no saludables que manchan la mente.Ver en el glosario, si se encuentra saludable, fuerte y si mora confortablemente de esta manera: ‘maestro Gotama, el brahmán Brahmayu pregunta al maestro Gotama si ¿está libre de enfermedad y aflicción, si se encuentra saludable, fuerte y si mora confortablemente?’ Luego, dile: ‘el brahmán Brahmayu, maestro Gotama, es un hombre anciano, cargado de años, avanzado en el espacio vital, llegando a la última etapa de su vida; tiene ciento veinte años. Es el maestro en los Tres Vedas con sus vocabularios, liturgia, fonología y gramática, plenamente versado en la filosofía natural y en las marcas del Gran Hombre. Entre todos los brahmanes hombres hogareños que viven en Mithila, se dice del brahmán Brahmayu es el primero en cuanto a las riquezas, los conocimientos de los himnos, la edad y la fama. Él desea ver al maestro Gotama’”.

“Sí, señor”, respondió en brahmán estudiante y fue junto al Bienaventurado e intercambió con él cordiales saludos. Y cuando esas amables y corteses palabras de bienvenida habían terminado, estando a un lado, entregó el mensaje. [Y el Bienaventurado dijo:]

“Estudiante, que el brahmán Brahmayu venga de acuerdo a su conveniencia”.

SC 27 Entonces, el brahmán estudiante se fue junto al brahmán Brahmayu y le dijo: “el permiso ha sido otorgado por parte del asceta Gotama. Usted puede visitarlo de acuerdo a su conveniencia”.

De modo que el brahmán Brahmayu se fue junto al Bienaventurado. Y la asambleaparisāLos cuatro grupos de seguidores del Buddha que incluyen monjes, monjas, laicos y laicas. Comparar con saṅgha. Ver bhikkhu, bhikkhunī, upāsaka/upāsikā.Ver en el glosario lo vio llegar desde cierta distancia y le abrió el camino como a una persona famosa y muy conocida. Pero el brahmán Brahmayu dijo a la asamblea: “suficiente señores, que cada uno se siente an su asiento. Yo me sentaré aquí después del asceta Gotama.”

SC 28 Acto seguido se acercó al Bienaventurado e intercambió con él cordiales saludos. Y cuando estas amables y corteses palabras de bienvenida habían terminado, se sentó a un lado y miró el cuerpo del Bienaventurado averiguando si poseía las treinta y dos marcas del Gran Hombre. Y vio más o menos las treinta y dos marcas del Gran Hombre en el cuerpo del Bienaventurado excepto dos; ya que estaba dubitativo e inseguro sobre dos de las marcas, y no pudo decidirse en su mente acerca de ellas: sobre si el órgano reproductivo estaba encerrado en una vaina y sobre la longitud de la lengua.

SC 29 Entonces, el brahmán Brahmayu se dirigió al Bienaventurado en verso:

He aprendido que las treinta y dos marcas
Son signosnimitta1. Signo, marca o rasgo por el que algo o alguien es reconocido, identificado o definido. 2. Aspecto distintivo o apariencia que la percepción (saññā) toma como referencia para reconocer un objeto ahora y volver a reconocerlo en el futuro; en este sentido, puede entenderse como una representación o imagen perceptiva. Por ejemplo, el rasgo atractivo, desagradable o aparentemente permanente de una experiencia. 3. Señal, indicio, presagio o apariencia significativa que parece expresar algo más que su simple presencia. 4. Aquello que la mente nota, marca o toma como objeto de pensamiento, meditación o concentración. 5. En meditación, aspecto de la experiencia que, al atenderse, favorece el crecimiento de cualidades similares o relacionadas; por ejemplo, un signo asociado a un obstáculo o a un factor del despertar. 6. En textos y métodos posteriores, imagen, visión, luz o impresión mental …Ver en el glosario del Gran Hombre;
Todavía no he visto a dos de ellas
Sobre tu cuerpo, oh Gotama.
¿Es aquello que debe ser escondido por la ropa
Encerrado en una vaina, oh el más grande los hombres?
Aunque llamado con el género femenino,
Quizá tu lengua sea varonil:
Quizá tu lengua sea larga también
De acuerdo a lo que aprendimos.
Por favor, ponla afuera un poco
Para que me cure de la dudavicikicchāDuda paralizante o incertidumbre que impide comprometerse con la práctica; uno de los cinco obstáculos (ver nīvaraṇa)Ver en el glosario
Por el bienestar aquí y ahora
Y por la felicidad en la vida venidera.
Y ahora anhelamos pedir permiso para preguntar
Por algo que aspiramos saber.

SC 30 Entonces, al Bienaventurado se le ocurrió esto: “este brahmán Brahmayu ve más o menos las treinta y dos marcas del Gran Hombre sobre mí excepto dos; ya que está dubitativo e inseguro sobre dos de las marcas, y no puede decidirse en su mente acerca de ellas: sobre si el órgano reproductivo está encerrado en una vaina y sobre la longitud de la lengua.”

Entonces, el Bienaventurado hizo una hazaña con sus poderes sobrenaturales tal, que el brahmán Brahmayu vio que el órgano reproductivo del Bienaventurado estaba encerrado en una vaina. Acto seguido, el Bienaventurado sacó la lengua y repetidamente tocó con ella a ambos agujeros de las orejas y las ventanas de la nariz, y cubrió la frente entera con su lengua.

SC 31 Acto seguido el Bienaventurado pronunció estos versos en respuesta a lo que dijo brahmán Brahmayu:

Las treinta y dos marcas que aprendiste
Que son signos del Gran Hombre,
Todas pueden ser halladas en mi cuerpo:
Así que, brahmán, no dudes más en eso.
Lo que tiene que ser conocido es conocido directamente,
Lo que tiene que ser desarrollado ha sido desarrollado,
Lo que tiene que ser abandonado ha sido abandonado,
Por eso, brahmán, yo soy el Buda.
Por el bienestar aquí y ahora
Y por la felicidad en la vida venidera.
Y ahora que tienes el permiso, pregunta por favor,
Por lo que aspiras saber.

SC 32 Entonces, el brahmán Brahmayu pensó lo siguiente: “el asceta Gotamo me dio el permiso. ¿Acerca de qué debería preguntarlo: sobre el bien en esta vida o sobre el bien de la vida venidera?” Y luego pensó: “soy hábil en el bien en esta vida y los demás también me preguntan a mí sobre el bien en esta vida; ¿por qué no le pregunto solamente sobre el bien en la vida venidera?” Acto seguido se dirigió al Bienaventurado en verso:

¿Cómo uno llega a ser un brahmán,
Y cómo uno alcanza el conocimiento?
¿Cómo uno tiene el triple conocimiento,
Y cómo uno es llamado el santo erudito?
¿Cómo uno llega a ser un arahant,
Y cómo uno alcanza lo complementario?
¿Cómo uno se concierte en sabio silencioso,
Y cómo uno llega a llamarse Buda?

SC 33 Entonces, el Bienaventurado pronunció esos versos como respuesta:

Quien conoce acerca de las vidas pasadas,
Ve los infiernos y los estados de privación,
Que ha alcanzado la destrucción del nacimiento,
El sabio que conoce a través del conocimiento directoabhiññāPoderes intuitivos que surgen de la práctica de la concentración: la capacidad de mostrar poderes psíquicos, clarividencia, clariaudiencia, la capacidad de conocer los pensamientos de otros, el recuerdo de vidas pasadas, y el conocimiento que destruye los contaminantes (ver āsava).Ver en el glosario,
Que sabe que se mente es purificada,
Enteramente libre de toda codicialobhaCodicia, deseo no hábil o posesivo. Es una de las tres raíces no saludables (mūla) en la mente, junto con dosa y moha. Expresa la tendencia básica de la mente a querer apropiarse, acumular o retener aquello que considera deseable. Véase también: rāga.Ver en el glosario,
Quien ha abandonado el nacimiento y la muerte,
Quien completó la vida santa
Y trascendió todas las cosas,
Alguien semejante a él es llamado Buda.

SC 34 Cuando se dijo esto, el brahmán Brahmayu se levantó de su asiento y, habiéndose arreglado su hábito sobre uno de sus hombros, se postró con su cabeza hacia los pies del Bienaventurado y los cubrió de besos y los acarició con sus manos, pronunciando su nombre: “soy el brahmán Brahmayu, maestro Gotama; soy el brahmán Brahmayu, maestro Gotama”.

SC 35 Y aquellos de la asamblea fueron maravillados y estupefactos, y dijeron: “esto es maravilloso, estos es magnífico, qué gran poder y qué gran magnificencia posee el asceta Gotama para que este tan bien conocido y tan famoso brahmán haga semejante expresión de humildad”.

Entonces, el Bienaventurado dijo al brahmán Brahmayu: “suficiente, brahmán, levántate; siéntate en tu propio asiento ya que tu mente tiene fe en mí”.

Entonces, el brahmán Brahmayu se levantó y se sentó en su propio asiento

SC 36 Acto seguido, el Bienaventurado le ofreció las instrucciones progresivas, es decir, la enseñanza sobre el dar, la enseñanza sobre la moral, la enseñanza sobre el cielosaggaLa morada de los devas. Se dice que el renacimiento en los cielos es una de las recompensas por practicar la generosidad (ver dāna) y la virtud (ver sīla). Como todas las estaciones en el saṁsāra, sin embargo, el renacimiento aquí es temporal. Ver también sugati.Ver en el glosario; le explicó el peligro, la vanidad y la depravación de los placeres sensuales y las ventajas relacionadas con el renunciamiento a ellos. Y cuando el Bienaventurado supo que la mente del brahmán Brahmayu estaba lista, maleable y libre de obstáculos, elevada y jubilosa, entonces le explicó la enseñanza del Dhamma que los Iluminados han descubierto por sí mismos: el sufrimientodukkhaEn sentido doctrinal, dukkha designa la condición insatisfactoria de la experiencia condicionada: lo que surge, cambia y no puede sostenerse como fuente estable de satisfacción. En la Primera Noble Verdad incluye nacimiento, envejecimiento, enfermedad, muerte, separación de lo querido, encuentro con lo no querido, no obtener lo que se desea y, en síntesis, los cinco agregados sujetos al aferramiento.Ver en el glosario, su origen, su cese y su sendero. Y así como una tela limpia y sin motas negras se tiñe fácilmente de color, así también en esta misma sentada, la visión del Dhamma, sin polvo y sin manchasāsavaContaminante profundo de la mente que fluye, condiciona la experiencia y sostiene el ciclo de muerte y renacimiento. En los textos se enumeran principalmente los contaminantes de la sensualidad, la existencia o devenir, las opiniones y la ignorancia. Su destrucción completa, āsavakkhaya, expresa la liberación del arahant. A diferencia de kilesa, que designa las impurezas mentales en sentido general, āsava apunta a corrientes contaminantes más profundas y estructurales que mantienen saṃsāra.Ver en el glosario, surgió en el brahmán Brahmayu de esta manera: “todo lo que surge, está destinado al cese”. Entonces, el brahmán Brahmayu visualizó el Dhamma, alcanzó el Dhamma, entendió el Dhamma y sondeó el Dhamma. Cruzó más allá de la duda, dejó atrás la perplejidad, ganó la intrepidez y llegó a ser independiente de los demás en esta DispensaciónsāsanaMensaje, instrucción, mandato. La dispensación, doctrina y legado del Buddha; la religión budista (ver Dhamma-vinaya).Ver en el glosario del Maestro.

SC 37 Entonces, dijo al Bienaventurado: “¡Magnífico maestro Gotama! ¡Maravilloso maestro Gotama! El Dhamma ha sido esclarecido de muchas formas por el maestro Gotama; es como si se enderezara lo que estaba torcido, como si se revelara lo que estaba oculto, como si se mostrara el camino a quien estaba perdido, como si se sostuviera una lámpara en la oscuridad para que los de buena vista pudieran ver. Maestro Gotama, voy por refugio al Bienaventurado, al Dhamma y al Sangha de los monjes. De hoy en adelante, que el maestro Gotama me recuerde como el discípulo laico que han ido por refugio de por vida. Que el maestro Gotama consienta en aceptar una comida mañana de mi parte, junto con el Sangha de los monjes.”

Y el Bienaventurado consintió en silencio. Entonces, sabiendo que el Bienaventurado haya consentido, el brahmán Brahmayu se levantó de su asiento y, habiendo rendido homenaje al Bienaventurado, se retiró de allí, cuidando que el Bienaventurado quedara siempre a su mano derecha.

SC 38 Entonces, pasada la noche el brahmán Brahmaya había preparado diferentes clases de buena comida en su residencia, y cuando llegó la hora anunció al Bienaventurado: “es la hora, maestro Gotama, la comida está servida”.

Entonces, por la mañana temprano, el Bienaventurado se vistió y, tomando su cuenco y el hábito exterior, fue a la residencia del brahmán Brahmayu junto con el Sangha de los monjes donde se sentó en el asiento preparado para él. Entonces, durante una semana, el brahmán Brahmayu, con sus propias manos, sirvió y satisfizo al Sangha de los monjes encabezada por el Bienaventurado con varias clases de buena comida.

SC 39 Al terminar la semana el Bienaventurado volvió a recorrer el país de los videhans. No mucho después de que se haya ido el brahmán Brahmayu murió. Entonces, un número de monjes se fue junto al Bienaventurado y, después de haberle rendido homenaje, se sentó a un lado y dijo: “Venerable señorbhanteEn los textos pali, se usa como vocativo para dirigirse al Buddha o a un monje budista. En el uso moderno a menudo se emplea también como título.Ver en el glosario, el brahmán Brahmayu falleció. ¿Cuál es su destino? ¿Cuál es su futuro curso [de la existenciabhavaExistencia, vida o renacimiento. Estados de existencia que se desarrollan primero en la mente y luego pueden experimentarse como mundos internos y/o como mundos a nivel externo. Hay tres niveles de existencia: en el nivel sensual, el nivel de la forma, y el nivel de lo sin forma.Ver en el glosario]?”

“Monjes, el brahmán Brahmayu era sabio. Él entró en el camino del Dhamma y no tuvo inconvenientes con la interpretación del Dhamma. Con la destrucción de los cinco grilletessaṁyojanaCadena que ata la mente al ciclo de renacimientos (ver vaṭṭa): visión de identidad propia (sakkāya-diṭṭhi), incertidumbre (vicikicchā), aferramiento a preceptos y prácticas (sīlabbata-parāmāsa), pasión sensual (kāma-rāga), aversión o malevolencia (byāpāda), pasión por la forma (rūpa-rāga), pasión por lo sin forma (arūpa-rāga), presunción (māna), agitación (uddhacca) e ignorancia (avijjā). Comparar con anusaya.Ver en el glosario menores ha reaparecido espontáneamente [en las Moradas Puras] donde alcanzará el Nibbana final sin tener que retornar nunca más a este mundo”.

Esto es lo que dijo el Bienaventurado y los monjes fueron satisfechos y se deleitaron en las palabras del Bienaventurado.

Evaṁ me sutaṁ— ekaṁ samayaṁ bhagavā videhesu cārikaṁ carati mahatā bhikkhusaṅghena saddhiṁ pañcamattehi bhikkhusatehi.

Evaṁ me sutaṁ—
ekaṁ samayaṁ bhagavā videhesu cārikaṁ carati mahatā bhikkhusaṅghena saddhiṁ pañcamattehi bhikkhusatehi.

Evaṁ me sutaṁ—ekaṁ samayaṁ bhagavā videhesu cārikaṁ carati mahatā bhikkhusaṅghena saddhiṁ pañcamattehi bhikkhusatehi.

Tena kho pana samayena brahmāyu brāhmaṇo mithilāyaṁ paṭivasati jiṇṇo vuḍḍho mahallako addhagato vayoanuppatto, vīsavassasatiko jātiyā, tiṇṇaṁ vedānaṁ pāragū sanighaṇḍukeṭubhānaṁ sākkharappabhedānaṁ itihāsapañcamānaṁ, padako, veyyākaraṇo, lokāyatamahāpurisalakkhaṇesu anavayo.*vedānaṁ → bedānaṁ (mr)

Tena kho pana samayena brahmāyu brāhmaṇo mithilāyaṁ paṭivasati jiṇṇo vuḍḍho mahallako addhagato vayoanuppatto, vīsavassasatiko jātiyā, tiṇṇaṁ vedānaṁ pāragū sanighaṇḍukeṭubhānaṁ sākkharappabhedānaṁ itihāsapañcamānaṁ, padako, veyyākaraṇo, lokāyatamahāpurisalakkhaṇesu anavayo.*vedānaṁ → bedānaṁ (mr)

Tena kho pana samayena brahmāyu brāhmaṇo mithilāyaṁ paṭivasati jiṇṇo vuḍḍho mahallako addhagato vayoanuppatto, vīsavassasatiko jātiyā, tiṇṇaṁ vedānaṁ pāragū sanighaṇḍukeṭubhānaṁ sākkharappabhedānaṁ itihāsapañcamānaṁ, padako, veyyākaraṇo, lokāyatamahāpurisalakkhaṇesu anavayo.*vedānaṁ → bedānaṁ (mr)

Assosi kho brahmāyu brāhmaṇo: “samaṇo khalu bho, gotamo sakyaputto sakyakulā pabbajito videhesu cārikaṁ carati mahatā bhikkhusaṅghena saddhiṁ pañcamattehi bhikkhusatehi. Taṁ kho pana bhavantaṁ gotamaṁ evaṁ kalyāṇo kittisaddo abbhuggato: ‘itipi so bhagavā arahaṁ sammāsambuddho vijjācaraṇasampanno sugato lokavidū anuttaro purisadammasārathi satthā devamanussānaṁ buddho bhagavā’ti. So imaṁ lokaṁ sadevakaṁ samārakaṁ sabrahmakaṁ sassamaṇabrāhmaṇiṁ pajaṁ sadevamanussaṁ sayaṁ abhiññāabhiññāPoderes intuitivos que surgen de la práctica de la concentración: la capacidad de mostrar poderes psíquicos, clarividencia, clariaudiencia, la capacidad de conocer los pensamientos de otros, el recuerdo de vidas pasadas, y el conocimiento que destruye los contaminantes (ver āsava).Ver en el glosario sacchikatvā pavedeti. So dhammaṁ deseti ādikalyāṇaṁ majjhekalyāṇaṁ pariyosānakalyāṇaṁ sātthaṁ sabyañjanaṁ, kevalaparipuṇṇaṁ parisuddhaṁ brahmacariyaṁ pakāseti. Sādhu kho pana tathārūpānaṁ arahataṁ dassanaṁ hotī”ti.

Assosi kho brahmāyu brāhmaṇo:
“samaṇo khalu bho, gotamo sakyaputto sakyakulā pabbajito videhesu cārikaṁ carati mahatā bhikkhusaṅghena saddhiṁ pañcamattehi bhikkhusatehi.
Taṁ kho pana bhavantaṁ gotamaṁ evaṁ kalyāṇo kittisaddo abbhuggato:
‘itipi so bhagavā arahaṁ sammāsambuddho vijjācaraṇasampanno sugato lokavidū anuttaro purisadammasārathi satthā devamanussānaṁ buddho bhagavā’ti.
So imaṁ lokaṁ sadevakaṁ samārakaṁ sabrahmakaṁ sassamaṇabrāhmaṇiṁ pajaṁ sadevamanussaṁ sayaṁ abhiññāabhiññāPoderes intuitivos que surgen de la práctica de la concentración: la capacidad de mostrar poderes psíquicos, clarividencia, clariaudiencia, la capacidad de conocer los pensamientos de otros, el recuerdo de vidas pasadas, y el conocimiento que destruye los contaminantes (ver āsava).Ver en el glosario sacchikatvā pavedeti.
So dhammaṁ deseti ādikalyāṇaṁ majjhekalyāṇaṁ pariyosānakalyāṇaṁ sātthaṁ sabyañjanaṁ, kevalaparipuṇṇaṁ parisuddhaṁ brahmacariyaṁ pakāseti.
Sādhu kho pana tathārūpānaṁ arahataṁ dassanaṁ hotī”ti.

Assosi kho brahmāyu brāhmaṇo: “samaṇo khalu bho, gotamo sakyaputto sakyakulā pabbajito videhesu cārikaṁ carati mahatā bhikkhusaṅghena saddhiṁ pañcamattehi bhikkhusatehi. Taṁ kho pana bhavantaṁ gotamaṁ evaṁ kalyāṇo kittisaddo abbhuggato: ‘itipi so bhagavā arahaṁ sammāsambuddho vijjācaraṇasampanno sugato lokavidū anuttaro purisadammasārathi satthā devamanussānaṁ buddho bhagavā’ti. So imaṁ lokaṁ sadevakaṁ samārakaṁ sabrahmakaṁ sassamaṇabrāhmaṇiṁ pajaṁ sadevamanussaṁ sayaṁ abhiññāabhiññāPoderes intuitivos que surgen de la práctica de la concentración: la capacidad de mostrar poderes psíquicos, clarividencia, clariaudiencia, la capacidad de conocer los pensamientos de otros, el recuerdo de vidas pasadas, y el conocimiento que destruye los contaminantes (ver āsava).Ver en el glosario sacchikatvā pavedeti. So dhammaṁ deseti ādikalyāṇaṁ majjhekalyāṇaṁ pariyosānakalyāṇaṁ sātthaṁ sabyañjanaṁ, kevalaparipuṇṇaṁ parisuddhaṁ brahmacariyaṁ pakāseti. Sādhu kho pana tathārūpānaṁ arahataṁ dassanaṁ hotī”ti.

Tena kho pana samayena brahmāyussa brāhmaṇassa uttaro nāmanāmaOriginalmente se refería a la función psicológica central de conceptualizar y nombrar cosas. Gradualmente evolucionó para abarcar todos los fenómenos mentales. En los suttas a veces se define como vedanā (sensación), saññā (percepción), cetanā (intención, volición), phassa (contacto sensorial), y manasikāra (atención, advertencia). Comparar con rūpa. En el Abhidhamma, nāma pasó a referirse a los componentes mentales de los cinco khandhas.Ver en el glosario māṇavo antevāsī hoti tiṇṇaṁ vedānaṁ pāragū sanighaṇḍukeṭubhānaṁ sākkharappabhedānaṁ itihāsapañcamānaṁ, padako, veyyākaraṇo, lokāyatamahāpurisalakkhaṇesu anavayo. Atha kho brahmāyu brāhmaṇo uttaraṁ māṇavaṁ āmantesi: “ayaṁ, tāta uttara, samaṇo gotamo sakyaputto sakyakulā pabbajito videhesu cārikaṁ carati mahatā bhikkhusaṅghena saddhiṁ pañcamattehi bhikkhusatehi. Taṁ kho pana bhavantaṁ gotamaṁ evaṁ kalyāṇo kittisaddo abbhuggato: ‘itipi so bhagavā arahaṁ sammāsambuddho …pe… sādhu kho pana tathārūpānaṁ arahataṁ dassanaṁ hotī’ti. Ehi tvaṁ, tāta uttara, yena samaṇo gotamo tenupasaṅkama; upasaṅkamitvā samaṇaṁ gotamaṁ jānāhi, yadi vā taṁ bhavantaṁ gotamaṁ tathā santaṁyeva saddo abbhuggato, yadi vā no tathā; yadi vā so bhavaṁ gotamo tādiso, yadi vā na tādiso. Tathā mayaṁ taṁ bhavantaṁ gotamaṁ vedissāmā”ti.

Tena kho pana samayena brahmāyussa brāhmaṇassa uttaro nāmanāmaOriginalmente se refería a la función psicológica central de conceptualizar y nombrar cosas. Gradualmente evolucionó para abarcar todos los fenómenos mentales. En los suttas a veces se define como vedanā (sensación), saññā (percepción), cetanā (intención, volición), phassa (contacto sensorial), y manasikāra (atención, advertencia). Comparar con rūpa. En el Abhidhamma, nāma pasó a referirse a los componentes mentales de los cinco khandhas.Ver en el glosario māṇavo antevāsī hoti tiṇṇaṁ vedānaṁ pāragū sanighaṇḍukeṭubhānaṁ sākkharappabhedānaṁ itihāsapañcamānaṁ, padako, veyyākaraṇo, lokāyatamahāpurisalakkhaṇesu anavayo.
Atha kho brahmāyu brāhmaṇo uttaraṁ māṇavaṁ āmantesi:
“ayaṁ, tāta uttara, samaṇo gotamo sakyaputto sakyakulā pabbajito videhesu cārikaṁ carati mahatā bhikkhusaṅghena saddhiṁ pañcamattehi bhikkhusatehi.
Taṁ kho pana bhavantaṁ gotamaṁ evaṁ kalyāṇo kittisaddo abbhuggato:
‘itipi so bhagavā arahaṁ sammāsambuddho …pe…
sādhu kho pana tathārūpānaṁ arahataṁ dassanaṁ hotī’ti.
Ehi tvaṁ, tāta uttara, yena samaṇo gotamo tenupasaṅkama; upasaṅkamitvā samaṇaṁ gotamaṁ jānāhi, yadi vā taṁ bhavantaṁ gotamaṁ tathā santaṁyeva saddo abbhuggato, yadi vā no tathā;
yadi vā so bhavaṁ gotamo tādiso, yadi vā na tādiso.
Tathā mayaṁ taṁ bhavantaṁ gotamaṁ vedissāmā”ti.

Tena kho pana samayena brahmāyussa brāhmaṇassa uttaro nāmanāmaOriginalmente se refería a la función psicológica central de conceptualizar y nombrar cosas. Gradualmente evolucionó para abarcar todos los fenómenos mentales. En los suttas a veces se define como vedanā (sensación), saññā (percepción), cetanā (intención, volición), phassa (contacto sensorial), y manasikāra (atención, advertencia). Comparar con rūpa. En el Abhidhamma, nāma pasó a referirse a los componentes mentales de los cinco khandhas.Ver en el glosario māṇavo antevāsī hoti tiṇṇaṁ vedānaṁ pāragū sanighaṇḍukeṭubhānaṁ sākkharappabhedānaṁ itihāsapañcamānaṁ, padako, veyyākaraṇo, lokāyatamahāpurisalakkhaṇesu anavayo. Atha kho brahmāyu brāhmaṇo uttaraṁ māṇavaṁ āmantesi: “ayaṁ, tāta uttara, samaṇo gotamo sakyaputto sakyakulā pabbajito videhesu cārikaṁ carati mahatā bhikkhusaṅghena saddhiṁ pañcamattehi bhikkhusatehi. Taṁ kho pana bhavantaṁ gotamaṁ evaṁ kalyāṇo kittisaddo abbhuggato: ‘itipi so bhagavā arahaṁ sammāsambuddho …pe… sādhu kho pana tathārūpānaṁ arahataṁ dassanaṁ hotī’ti. Ehi tvaṁ, tāta uttara, yena samaṇo gotamo tenupasaṅkama; upasaṅkamitvā samaṇaṁ gotamaṁ jānāhi, yadi vā taṁ bhavantaṁ gotamaṁ tathā santaṁyeva saddo abbhuggato, yadi vā no tathā; yadi vā so bhavaṁ gotamo tādiso, yadi vā na tādiso. Tathā mayaṁ taṁ bhavantaṁ gotamaṁ vedissāmā”ti.

“Yathā kathaṁ panāhaṁ, bho, taṁ bhavantaṁ gotamaṁ jānissāmi yadi vā taṁ bhavantaṁ gotamaṁ tathā santaṁyeva saddo abbhuggato, yadi vā no tathā; yadi vā so bhavaṁ gotamo tādiso, yadi vā na tādiso”ti.

“Yathā kathaṁ panāhaṁ, bho, taṁ bhavantaṁ gotamaṁ jānissāmi yadi vā taṁ bhavantaṁ gotamaṁ tathā santaṁyeva saddo abbhuggato, yadi vā no tathā;
yadi vā so bhavaṁ gotamo tādiso, yadi vā na tādiso”ti.

“Yathā kathaṁ panāhaṁ, bho, taṁ bhavantaṁ gotamaṁ jānissāmi yadi vā taṁ bhavantaṁ gotamaṁ tathā santaṁyeva saddo abbhuggato, yadi vā no tathā; yadi vā so bhavaṁ gotamo tādiso, yadi vā na tādiso”ti.

“Āgatāni kho, tāta uttara, amhākaṁ mantesu dvattiṁsamahāpurisalakkhaṇāni, yehi samannāgatassa mahāpurisassa dveyeva gatiyo bhavanti anaññā. Sace agāraṁ ajjhāvasati, rājā hoti cakkavattī dhammiko dhammarājā cāturanto vijitāvī janapadatthāvariyappatto sattaratanasamannāgato. Tassimāni satta ratanāni bhavanti, seyyathidaṁ— cakkaratanaṁ, hatthiratanaṁ, assaratanaṁ, maṇiratanaṁ, itthiratanaṁ, gahapatiratanaṁ, pariṇāyakaratanameva sattamaṁ. Parosahassaṁ kho panassa puttā bhavanti sūrā vīraṅgarūpā parasenappamaddanā. So imaṁ pathaviṁ sāgarapariyantaṁ adaṇḍena asatthena dhammena abhivijiya ajjhāvasati.*asatthena dhammena → dhammena samena (mr) Sace kho pana agārasmā anagāriyaṁ pabbajati, arahaṁ hoti sammāsambuddho loke vivaṭṭacchado. Ahaṁ kho pana, tāta uttara, mantānaṁ dātā; tvaṁ mantānaṁ paṭiggahetā”ti.

“Āgatāni kho, tāta uttara, amhākaṁ mantesu dvattiṁsamahāpurisalakkhaṇāni, yehi samannāgatassa mahāpurisassa dveyeva gatiyo bhavanti anaññā.
Sace agāraṁ ajjhāvasati, rājā hoti cakkavattī dhammiko dhammarājā cāturanto vijitāvī janapadatthāvariyappatto sattaratanasamannāgato.
Tassimāni satta ratanāni bhavanti, seyyathidaṁ—
cakkaratanaṁ, hatthiratanaṁ, assaratanaṁ, maṇiratanaṁ, itthiratanaṁ, gahapatiratanaṁ, pariṇāyakaratanameva sattamaṁ.
Parosahassaṁ kho panassa puttā bhavanti sūrā vīraṅgarūpā parasenappamaddanā.
So imaṁ pathaviṁ sāgarapariyantaṁ adaṇḍena asatthena dhammena abhivijiya ajjhāvasati.*asatthena dhammena → dhammena samena (mr)
Sace kho pana agārasmā anagāriyaṁ pabbajati, arahaṁ hoti sammāsambuddho loke vivaṭṭacchado.
Ahaṁ kho pana, tāta uttara, mantānaṁ dātā;
tvaṁ mantānaṁ paṭiggahetā”ti.

“Āgatāni kho, tāta uttara, amhākaṁ mantesu dvattiṁsamahāpurisalakkhaṇāni, yehi samannāgatassa mahāpurisassa dveyeva gatiyo bhavanti anaññā. Sace agāraṁ ajjhāvasati, rājā hoti cakkavattī dhammiko dhammarājā cāturanto vijitāvī janapadatthāvariyappatto sattaratanasamannāgato. Tassimāni satta ratanāni bhavanti, seyyathidaṁ—cakkaratanaṁ, hatthiratanaṁ, assaratanaṁ, maṇiratanaṁ, itthiratanaṁ, gahapatiratanaṁ, pariṇāyakaratanameva sattamaṁ. Parosahassaṁ kho panassa puttā bhavanti sūrā vīraṅgarūpā parasenappamaddanā. So imaṁ pathaviṁ sāgarapariyantaṁ adaṇḍena asatthena dhammena abhivijiya ajjhāvasati.*asatthena dhammena → dhammena samena (mr)Sace kho pana agārasmā anagāriyaṁ pabbajati, arahaṁ hoti sammāsambuddho loke vivaṭṭacchado. Ahaṁ kho pana, tāta uttara, mantānaṁ dātā; tvaṁ mantānaṁ paṭiggahetā”ti.

“Evaṁ, bho”ti kho uttaro māṇavo brahmāyussa brāhmaṇassa paṭissutvā uṭṭhāyāsanā brahmāyuṁ brāhmaṇaṁ abhivādetvā padakkhiṇaṁ katvā videhesu yena bhagavā tena cārikaṁ pakkāmi. Anupubbena cārikaṁ caramāno yena bhagavā tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā bhagavatā saddhiṁ sammodi. Sammodanīyaṁ kathaṁ sāraṇīyaṁ vītisāretvā ekamantaṁ nisīdi. Ekamantaṁ nisinno kho uttaro māṇavo bhagavato kāye dvattiṁsamahāpurisalakkhaṇāni samannesi. Addasā kho uttaro māṇavo bhagavato kāye dvattiṁsamahāpurisalakkhaṇāni, yebhuyyena thapetvā dve. Dvīsu mahāpurisalakkhaṇesu kaṅkhati vicikicchati nādhimuccati na sampasīdati— kosohite ca vatthaguyhe pahūtajivhatāya ca.

“Evaṁ, bho”ti kho uttaro māṇavo brahmāyussa brāhmaṇassa paṭissutvā uṭṭhāyāsanā brahmāyuṁ brāhmaṇaṁ abhivādetvā padakkhiṇaṁ katvā videhesu yena bhagavā tena cārikaṁ pakkāmi.
Anupubbena cārikaṁ caramāno yena bhagavā tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā bhagavatā saddhiṁ sammodi.
Sammodanīyaṁ kathaṁ sāraṇīyaṁ vītisāretvā ekamantaṁ nisīdi.
Ekamantaṁ nisinno kho uttaro māṇavo bhagavato kāye dvattiṁsamahāpurisalakkhaṇāni samannesi.
Addasā kho uttaro māṇavo bhagavato kāye dvattiṁsamahāpurisalakkhaṇāni, yebhuyyena thapetvā dve.
Dvīsu mahāpurisalakkhaṇesu kaṅkhati vicikicchati nādhimuccati na sampasīdati—
kosohite ca vatthaguyhe pahūtajivhatāya ca.

“Evaṁ, bho”ti kho uttaro māṇavo brahmāyussa brāhmaṇassa paṭissutvā uṭṭhāyāsanā brahmāyuṁ brāhmaṇaṁ abhivādetvā padakkhiṇaṁ katvā videhesu yena bhagavā tena cārikaṁ pakkāmi. Anupubbena cārikaṁ caramāno yena bhagavā tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā bhagavatā saddhiṁ sammodi. Sammodanīyaṁ kathaṁ sāraṇīyaṁ vītisāretvā ekamantaṁ nisīdi. Ekamantaṁ nisinno kho uttaro māṇavo bhagavato kāye dvattiṁsamahāpurisalakkhaṇāni samannesi. Addasā kho uttaro māṇavo bhagavato kāye dvattiṁsamahāpurisalakkhaṇāni, yebhuyyena thapetvā dve. Dvīsu mahāpurisalakkhaṇesu kaṅkhati vicikicchati nādhimuccati na sampasīdati—kosohite ca vatthaguyhe pahūtajivhatāya ca.

Atha kho bhagavato etadahosi: “passati kho me ayaṁ uttaro māṇavo dvattiṁsamahāpurisalakkhaṇāni, yebhuyyena thapetvā dve. Dvīsu mahāpurisalakkhaṇesu kaṅkhati vicikicchati nādhimuccati na sampasīdati— kosohite ca vatthaguyhe pahūtajivhatāya cā”ti.

Atha kho bhagavato etadahosi:
“passati kho me ayaṁ uttaro māṇavo dvattiṁsamahāpurisalakkhaṇāni, yebhuyyena thapetvā dve.
Dvīsu mahāpurisalakkhaṇesu kaṅkhati vicikicchati nādhimuccati na sampasīdati—
kosohite ca vatthaguyhe pahūtajivhatāya cā”ti.

Atha kho bhagavato etadahosi: “passati kho me ayaṁ uttaro māṇavo dvattiṁsamahāpurisalakkhaṇāni, yebhuyyena thapetvā dve. Dvīsu mahāpurisalakkhaṇesu kaṅkhati vicikicchati nādhimuccati na sampasīdati—kosohite ca vatthaguyhe pahūtajivhatāya cā”ti.

Atha kho bhagavā tathārūpaṁ iddhābhisaṅkhāraṁ abhisaṅkhāsi yathā addasa uttaro māṇavo bhagavato kosohitaṁ vatthaguyhaṁ. Atha kho bhagavā jivhaṁ ninnāmetvā ubhopi kaṇṇasotāni anumasi paṭimasi; ubhopi nāsikasotāni anumasi paṭimasi; kevalampi nalāṭamaṇḍalaṁ jivhāya chādesi.*paṭimasi → parimasi (bj, mr) | nāsikasotāni → nāsikāsotāni (bj)

Atha kho bhagavā tathārūpaṁ iddhābhisaṅkhāraṁ abhisaṅkhāsi yathā addasa uttaro māṇavo bhagavato kosohitaṁ vatthaguyhaṁ.
Atha kho bhagavā jivhaṁ ninnāmetvā ubhopi kaṇṇasotāni anumasi paṭimasi; ubhopi nāsikasotāni anumasi paṭimasi; kevalampi nalāṭamaṇḍalaṁ jivhāya chādesi.*paṭimasi → parimasi (bj, mr) | nāsikasotāni → nāsikāsotāni (bj)

Atha kho bhagavā tathārūpaṁ iddhābhisaṅkhāraṁ abhisaṅkhāsi yathā addasa uttaro māṇavo bhagavato kosohitaṁ vatthaguyhaṁ. Atha kho bhagavā jivhaṁ ninnāmetvā ubhopi kaṇṇasotāni anumasi paṭimasi; ubhopi nāsikasotāni anumasi paṭimasi; kevalampi nalāṭamaṇḍalaṁ jivhāya chādesi.*paṭimasi → parimasi (bj, mr) | nāsikasotāni → nāsikāsotāni (bj)

Atha kho uttarassa māṇavassa etadahosi: “samannāgato kho samaṇo gotamo dvattiṁsamahāpurisalakkhaṇehi. Yannūnāhaṁ samaṇaṁ gotamaṁ anubandheyyaṁ, iriyāpathamassa passeyyan”ti. Atha kho uttaro māṇavo sattamāsāni bhagavantaṁ anubandhi chāyāva anapāyinī.*anapāyinī → anupāyinī (sya-all, km, mr)

Atha kho uttarassa māṇavassa etadahosi:
“samannāgato kho samaṇo gotamo dvattiṁsamahāpurisalakkhaṇehi.
Yannūnāhaṁ samaṇaṁ gotamaṁ anubandheyyaṁ, iriyāpathamassa passeyyan”ti.
Atha kho uttaro māṇavo sattamāsāni bhagavantaṁ anubandhi chāyāva anapāyinī.*anapāyinī → anupāyinī (sya-all, km, mr)

Atha kho uttarassa māṇavassa etadahosi: “samannāgato kho samaṇo gotamo dvattiṁsamahāpurisalakkhaṇehi. Yannūnāhaṁ samaṇaṁ gotamaṁ anubandheyyaṁ, iriyāpathamassa passeyyan”ti. Atha kho uttaro māṇavo sattamāsāni bhagavantaṁ anubandhi chāyāva anapāyinī.*anapāyinī → anupāyinī (sya-all, km, mr)

Atha kho uttaro māṇavo sattannaṁ māsānaṁ accayena videhesu yena mithilā tena cārikaṁ pakkāmi. Anupubbena cārikaṁ caramāno yena mithilā yena brahmāyu brāhmaṇo tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā brahmāyuṁ brāhmaṇaṁ abhivādetvā ekamantaṁ nisīdi. Ekamantaṁ nisinnaṁ kho uttaraṁ māṇavaṁ brahmāyu brāhmaṇo etadavoca: “kacci, tāta uttara, taṁ bhavantaṁ gotamaṁ tathā santaṁyeva saddo abbhuggato, no aññathā? Kacci pana so bhavaṁ gotamo tādiso, no aññādiso”ti?

Atha kho uttaro māṇavo sattannaṁ māsānaṁ accayena videhesu yena mithilā tena cārikaṁ pakkāmi.
Anupubbena cārikaṁ caramāno yena mithilā yena brahmāyu brāhmaṇo tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā brahmāyuṁ brāhmaṇaṁ abhivādetvā ekamantaṁ nisīdi. Ekamantaṁ nisinnaṁ kho uttaraṁ māṇavaṁ brahmāyu brāhmaṇo etadavoca:
“kacci, tāta uttara, taṁ bhavantaṁ gotamaṁ tathā santaṁyeva saddo abbhuggato, no aññathā?
Kacci pana so bhavaṁ gotamo tādiso, no aññādiso”ti?

Atha kho uttaro māṇavo sattannaṁ māsānaṁ accayena videhesu yena mithilā tena cārikaṁ pakkāmi. Anupubbena cārikaṁ caramāno yena mithilā yena brahmāyu brāhmaṇo tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā brahmāyuṁ brāhmaṇaṁ abhivādetvā ekamantaṁ nisīdi. Ekamantaṁ nisinnaṁ kho uttaraṁ māṇavaṁ brahmāyu brāhmaṇo etadavoca: “kacci, tāta uttara, taṁ bhavantaṁ gotamaṁ tathā santaṁyeva saddo abbhuggato, no aññathā? Kacci pana so bhavaṁ gotamo tādiso, no aññādiso”ti?

“Tathā santaṁyeva, bho, taṁ bhavantaṁ gotamaṁ saddo abbhuggato, no aññathā; tādisova so bhavaṁ gotamo, no aññādiso.*tādisova → tādisova bho (bj); tādiso ca kho (sya-all, km, mr); tādiso ca bho (pts1ed) Samannāgato ca so bhavaṁ gotamo dvattiṁsamahāpurisalakkhaṇehi.*Samannāgato ca so → samannāgato ca so bho (bj); samannāgato ca bho so (sya-all, pts1ed)

“Tathā santaṁyeva, bho, taṁ bhavantaṁ gotamaṁ saddo abbhuggato, no aññathā;
tādisova so bhavaṁ gotamo, no aññādiso.*tādisova → tādisova bho (bj); tādiso ca kho (sya-all, km, mr); tādiso ca bho (pts1ed)
Samannāgato ca so bhavaṁ gotamo dvattiṁsamahāpurisalakkhaṇehi.*Samannāgato ca so → samannāgato ca so bho (bj); samannāgato ca bho so (sya-all, pts1ed)

“Tathā santaṁyeva, bho, taṁ bhavantaṁ gotamaṁ saddo abbhuggato, no aññathā; tādisova so bhavaṁ gotamo, no aññādiso.*tādisova → tādisova bho (bj); tādiso ca kho (sya-all, km, mr); tādiso ca bho (pts1ed)Samannāgato ca so bhavaṁ gotamo dvattiṁsamahāpurisalakkhaṇehi.*Samannāgato ca so → samannāgato ca so bho (bj); samannāgato ca bho so (sya-all, pts1ed)

Suppatiṭṭhitapādo kho pana bho bhavaṁ gotamo; idampi tassa bhoto gotamassa mahāpurisassa mahāpurisalakkhaṇaṁ bhavati.

Suppatiṭṭhitapādo kho pana bho bhavaṁ gotamo;
idampi tassa bhoto gotamassa mahāpurisassa mahāpurisalakkhaṇaṁ bhavati.

Suppatiṭṭhitapādo kho pana bho bhavaṁ gotamo; idampi tassa bhoto gotamassa mahāpurisassa mahāpurisalakkhaṇaṁ bhavati.

Heṭṭhā kho pana tassa bhoto gotamassa pādatalesu cakkāni jātāni sahassārāni sanemikāni sanābhikāni sabbākāraparipūrāni …

Heṭṭhā kho pana tassa bhoto gotamassa pādatalesu cakkāni jātāni sahassārāni sanemikāni sanābhikāni sabbākāraparipūrāni …

Heṭṭhā kho pana tassa bhoto gotamassa pādatalesu cakkāni jātāni sahassārāni sanemikāni sanābhikāni sabbākāraparipūrāni …

Āyatapaṇhi kho pana so bhavaṁ gotamo …

Āyatapaṇhi kho pana so bhavaṁ gotamo …

Āyatapaṇhi kho pana so bhavaṁ gotamo …

Dīghaṅguli kho pana so bhavaṁ gotamo …

Dīghaṅguli kho pana so bhavaṁ gotamo …

Dīghaṅguli kho pana so bhavaṁ gotamo …

Mudutalunahatthapādo kho pana so bhavaṁ gotamo …

Mudutalunahatthapādo kho pana so bhavaṁ gotamo …

Mudutalunahatthapādo kho pana so bhavaṁ gotamo …

Jālahatthapādo kho pana so bhavaṁ gotamo …

Jālahatthapādo kho pana so bhavaṁ gotamo …

Jālahatthapādo kho pana so bhavaṁ gotamo …

Ussaṅkhapādo kho pana so bhavaṁ gotamo …

Ussaṅkhapādo kho pana so bhavaṁ gotamo …

Ussaṅkhapādo kho pana so bhavaṁ gotamo …

Eṇijaṅgho kho pana so bhavaṁ gotamo …

Eṇijaṅgho kho pana so bhavaṁ gotamo …

Eṇijaṅgho kho pana so bhavaṁ gotamo …

Ṭhitako kho pana so bhavaṁ gotamo anonamanto ubhohi pāṇitalehi jaṇṇukāni parimasati parimajjati …

Ṭhitako kho pana so bhavaṁ gotamo anonamanto ubhohi pāṇitalehi jaṇṇukāni parimasati parimajjati …

Ṭhitako kho pana so bhavaṁ gotamo anonamanto ubhohi pāṇitalehi jaṇṇukāni parimasati parimajjati …

Kosohitavatthaguyho kho pana so bhavaṁ gotamo …

Kosohitavatthaguyho kho pana so bhavaṁ gotamo …

Kosohitavatthaguyho kho pana so bhavaṁ gotamo …

Suvaṇṇavaṇṇo kho pana so bhavaṁ gotamo kañcanasannibhattaco …

Suvaṇṇavaṇṇo kho pana so bhavaṁ gotamo kañcanasannibhattaco …

Suvaṇṇavaṇṇo kho pana so bhavaṁ gotamo kañcanasannibhattaco …

Sukhumacchavi kho pana so bhavaṁ gotamo. Sukhumattā chaviyā rajojallaṁ kāye na upalimpati …

Sukhumacchavi kho pana so bhavaṁ gotamo. Sukhumattā chaviyā rajojallaṁ kāye na upalimpati …

Sukhumacchavi kho pana so bhavaṁ gotamo. Sukhumattā chaviyā rajojallaṁ kāye na upalimpati …

Ekekalomo kho pana so bhavaṁ gotamo; ekekāni lomāni lomakūpesu jātāni …

Ekekalomo kho pana so bhavaṁ gotamo; ekekāni lomāni lomakūpesu jātāni …

Ekekalomo kho pana so bhavaṁ gotamo; ekekāni lomāni lomakūpesu jātāni …

Uddhaggalomo kho pana so bhavaṁ gotamo; uddhaggāni lomāni jātāni nīlāni añjanavaṇṇāni kuṇḍalāvaṭṭāni dakkhiṇāvaṭṭakajātāni …

Uddhaggalomo kho pana so bhavaṁ gotamo; uddhaggāni lomāni jātāni nīlāni añjanavaṇṇāni kuṇḍalāvaṭṭāni dakkhiṇāvaṭṭakajātāni …

Uddhaggalomo kho pana so bhavaṁ gotamo; uddhaggāni lomāni jātāni nīlāni añjanavaṇṇāni kuṇḍalāvaṭṭāni dakkhiṇāvaṭṭakajātāni …

Brahmujugatto kho pana so bhavaṁ gotamo …

Brahmujugatto kho pana so bhavaṁ gotamo …

Brahmujugatto kho pana so bhavaṁ gotamo …

Sattussado kho pana so bhavaṁ gotamo …

Sattussado kho pana so bhavaṁ gotamo …

Sattussado kho pana so bhavaṁ gotamo …

Sīhapubbaddhakāyo kho pana so bhavaṁ gotamo …

Sīhapubbaddhakāyo kho pana so bhavaṁ gotamo …

Sīhapubbaddhakāyo kho pana so bhavaṁ gotamo …

Citantaraṁso kho pana so bhavaṁ gotamo …

Citantaraṁso kho pana so bhavaṁ gotamo …

Citantaraṁso kho pana so bhavaṁ gotamo …

Nigrodhaparimaṇḍalo kho pana so bhavaṁ gotamo; yāvatakvassa kāyo tāvatakvassa byāmo, yāvatakvassa byāmo tāvatakvassa kāyo …

Nigrodhaparimaṇḍalo kho pana so bhavaṁ gotamo; yāvatakvassa kāyo tāvatakvassa byāmo, yāvatakvassa byāmo tāvatakvassa kāyo …

Nigrodhaparimaṇḍalo kho pana so bhavaṁ gotamo; yāvatakvassa kāyo tāvatakvassa byāmo, yāvatakvassa byāmo tāvatakvassa kāyo …

Samavaṭṭakkhandho kho pana so bhavaṁ gotamo …

Samavaṭṭakkhandho kho pana so bhavaṁ gotamo …

Samavaṭṭakkhandho kho pana so bhavaṁ gotamo …

Rasaggasaggī kho pana so bhavaṁ gotamo …

Rasaggasaggī kho pana so bhavaṁ gotamo …

Rasaggasaggī kho pana so bhavaṁ gotamo …

Sīhahanu kho pana so bhavaṁ gotamo …

Sīhahanu kho pana so bhavaṁ gotamo …

Sīhahanu kho pana so bhavaṁ gotamo …

Cattālīsadanto kho pana so bhavaṁ gotamo …

Cattālīsadanto kho pana so bhavaṁ gotamo …

Cattālīsadanto kho pana so bhavaṁ gotamo …

Samadanto kho pana so bhavaṁ gotamo …

Samadanto kho pana so bhavaṁ gotamo …

Samadanto kho pana so bhavaṁ gotamo …

Aviraḷadanto kho pana so bhavaṁ gotamo …

Aviraḷadanto kho pana so bhavaṁ gotamo …

Aviraḷadanto kho pana so bhavaṁ gotamo …

Susukkadāṭho kho pana so bhavaṁ gotamo …

Susukkadāṭho kho pana so bhavaṁ gotamo …

Susukkadāṭho kho pana so bhavaṁ gotamo …

Pahūtajivho kho pana so bhavaṁ gotamo …

Pahūtajivho kho pana so bhavaṁ gotamo …

Pahūtajivho kho pana so bhavaṁ gotamo …

Brahmassaro kho pana so bhavaṁ gotamo karavikabhāṇī …

Brahmassaro kho pana so bhavaṁ gotamo karavikabhāṇī …

Brahmassaro kho pana so bhavaṁ gotamo karavikabhāṇī …

Abhinīlanetto kho pana so bhavaṁ gotamo …

Abhinīlanetto kho pana so bhavaṁ gotamo …

Abhinīlanetto kho pana so bhavaṁ gotamo …

Gopakhumo kho pana so bhavaṁ gotamo …

Gopakhumo kho pana so bhavaṁ gotamo …

Gopakhumo kho pana so bhavaṁ gotamo …

Uṇṇā kho panassa bhoto gotamassa bhamukantare jātā odātā mudutūlasannibhā …

Uṇṇā kho panassa bhoto gotamassa bhamukantare jātā odātā mudutūlasannibhā …

Uṇṇā kho panassa bhoto gotamassa bhamukantare jātā odātā mudutūlasannibhā …

Uṇhīsasīso kho pana so bhavaṁ gotamo; idampi tassa bhoto gotamassa mahāpurisassa mahāpurisalakkhaṇaṁ bhavati.

Uṇhīsasīso kho pana so bhavaṁ gotamo; idampi tassa bhoto gotamassa mahāpurisassa mahāpurisalakkhaṇaṁ bhavati.

Uṇhīsasīso kho pana so bhavaṁ gotamo; idampi tassa bhoto gotamassa mahāpurisassa mahāpurisalakkhaṇaṁ bhavati.

Imehi kho, bho, so bhavaṁ gotamo dvattiṁsamahāpurisalakkhaṇehi samannāgato.

Imehi kho, bho, so bhavaṁ gotamo dvattiṁsamahāpurisalakkhaṇehi samannāgato.

Imehi kho, bho, so bhavaṁ gotamo dvattiṁsamahāpurisalakkhaṇehi samannāgato.

Gacchanto kho pana so bhavaṁ gotamo dakkhiṇeneva pādena paṭhamaṁ pakkamati. So nātidūre pādaṁ uddharati, nāccāsanne pādaṁ nikkhipati; so nātisīghaṁ gacchati, nātisaṇikaṁ gacchati; na ca adduvena adduvaṁ saṅghaṭṭento gacchati, na ca gopphakena gopphakaṁ saṅghaṭṭento gacchati. So gacchanto na satthiṁ unnāmeti, na satthiṁ onāmeti; na satthiṁ sannāmeti, na satthiṁ vināmeti. Gacchato kho pana tassa bhoto gotamassa adharakāyova iñjati, na ca kāyabalena gacchati.*adharakāyova → āraddhakāyova (sya-all, km); aḍḍhakāyova (mr) Apalokento kho pana so bhavaṁ gotamo sabbakāyeneva apaloketi; so na uddhaṁ ulloketi, na adho oloketi; na ca vipekkhamāno gacchati, yugamattañca pekkhati; tato cassa uttari anāvaṭaṁ ñāṇadassanaṁ bhavati.

Gacchanto kho pana so bhavaṁ gotamo dakkhiṇeneva pādena paṭhamaṁ pakkamati.
So nātidūre pādaṁ uddharati, nāccāsanne pādaṁ nikkhipati;
so nātisīghaṁ gacchati, nātisaṇikaṁ gacchati;
na ca adduvena adduvaṁ saṅghaṭṭento gacchati, na ca gopphakena gopphakaṁ saṅghaṭṭento gacchati.
So gacchanto na satthiṁ unnāmeti, na satthiṁ onāmeti; na satthiṁ sannāmeti, na satthiṁ vināmeti.
Gacchato kho pana tassa bhoto gotamassa adharakāyova iñjati, na ca kāyabalena gacchati.*adharakāyova → āraddhakāyova (sya-all, km); aḍḍhakāyova (mr)
Apalokento kho pana so bhavaṁ gotamo sabbakāyeneva apaloketi;
so na uddhaṁ ulloketi, na adho oloketi;
na ca vipekkhamāno gacchati, yugamattañca pekkhati; tato cassa uttari anāvaṭaṁ ñāṇadassanaṁ bhavati.

Gacchanto kho pana so bhavaṁ gotamo dakkhiṇeneva pādena paṭhamaṁ pakkamati. So nātidūre pādaṁ uddharati, nāccāsanne pādaṁ nikkhipati; so nātisīghaṁ gacchati, nātisaṇikaṁ gacchati; na ca adduvena adduvaṁ saṅghaṭṭento gacchati, na ca gopphakena gopphakaṁ saṅghaṭṭento gacchati. So gacchanto na satthiṁ unnāmeti, na satthiṁ onāmeti; na satthiṁ sannāmeti, na satthiṁ vināmeti. Gacchato kho pana tassa bhoto gotamassa adharakāyova iñjati, na ca kāyabalena gacchati.*adharakāyova → āraddhakāyova (sya-all, km); aḍḍhakāyova (mr)Apalokento kho pana so bhavaṁ gotamo sabbakāyeneva apaloketi; so na uddhaṁ ulloketi, na adho oloketi; na ca vipekkhamāno gacchati, yugamattañca pekkhati; tato cassa uttari anāvaṭaṁ ñāṇadassanaṁ bhavati.

So antaragharaṁ pavisanto na kāyaṁ unnāmeti, na kāyaṁ onāmeti; na kāyaṁ sannāmeti, na kāyaṁ vināmeti.

So antaragharaṁ pavisanto na kāyaṁ unnāmeti, na kāyaṁ onāmeti; na kāyaṁ sannāmeti, na kāyaṁ vināmeti.

So antaragharaṁ pavisanto na kāyaṁ unnāmeti, na kāyaṁ onāmeti; na kāyaṁ sannāmeti, na kāyaṁ vināmeti.

So nātidūre nāccāsanne āsanassa parivattati, na ca pāṇinā ālambitvā āsane nisīdati, na ca āsanasmiṁ kāyaṁ pakkhipati. So antaraghare nisinno samāno na hatthakukkuccaṁ āpajjati, na pādakukkuccaṁ āpajjati; na adduvena adduvaṁ āropetvā nisīdati; na ca gopphakena gopphakaṁ āropetvā nisīdati; na ca pāṇinā hanukaṁ upadahitvā nisīdati.*upadahitvā → upādiyitvā (bj, pts1ed); upadahetvā (sya-all) So antaraghare nisinno samāno na chambhati na kampati na vedhati na paritassati. So achambhī akampī avedhī aparitassī vigatalomahaṁso. Vivekavatto ca so bhavaṁ gotamo antaraghare nisinno hoti.

So nātidūre nāccāsanne āsanassa parivattati, na ca pāṇinā ālambitvā āsane nisīdati, na ca āsanasmiṁ kāyaṁ pakkhipati.
So antaraghare nisinno samāno na hatthakukkuccaṁ āpajjati, na pādakukkuccaṁ āpajjati;
na adduvena adduvaṁ āropetvā nisīdati; na ca gopphakena gopphakaṁ āropetvā nisīdati;
na ca pāṇinā hanukaṁ upadahitvā nisīdati.*upadahitvā → upādiyitvā (bj, pts1ed); upadahetvā (sya-all)
So antaraghare nisinno samāno na chambhati na kampati na vedhati na paritassati. So achambhī akampī avedhī aparitassī vigatalomahaṁso.
Vivekavatto ca so bhavaṁ gotamo antaraghare nisinno hoti.

So nātidūre nāccāsanne āsanassa parivattati, na ca pāṇinā ālambitvā āsane nisīdati, na ca āsanasmiṁ kāyaṁ pakkhipati. So antaraghare nisinno samāno na hatthakukkuccaṁ āpajjati, na pādakukkuccaṁ āpajjati; na adduvena adduvaṁ āropetvā nisīdati; na ca gopphakena gopphakaṁ āropetvā nisīdati; na ca pāṇinā hanukaṁ upadahitvā nisīdati.*upadahitvā → upādiyitvā (bj, pts1ed); upadahetvā (sya-all)So antaraghare nisinno samāno na chambhati na kampati na vedhati na paritassati. So achambhī akampī avedhī aparitassī vigatalomahaṁso. Vivekavatto ca so bhavaṁ gotamo antaraghare nisinno hoti.

So pattodakaṁ paṭiggaṇhanto na pattaṁ unnāmeti, na pattaṁ onāmeti; na pattaṁ sannāmeti, na pattaṁ vināmeti.

So pattodakaṁ paṭiggaṇhanto na pattaṁ unnāmeti, na pattaṁ onāmeti; na pattaṁ sannāmeti, na pattaṁ vināmeti.

So pattodakaṁ paṭiggaṇhanto na pattaṁ unnāmeti, na pattaṁ onāmeti; na pattaṁ sannāmeti, na pattaṁ vināmeti.

So pattodakaṁ paṭiggaṇhāti nātithokaṁ nātibahuṁ. So na khulukhulukārakaṁ pattaṁ dhovati, na samparivattakaṁ pattaṁ dhovati, na pattaṁ bhūmiyaṁ nikkhipitvā hatthe dhovati; hatthesu dhotesu patto dhoto hoti, patte dhote hatthā dhotā honti. So pattodakaṁ chaḍḍeti nātidūre nāccāsanne, na ca vicchaḍḍayamāno. So odanaṁ paṭiggaṇhanto na pattaṁ unnāmeti, na pattaṁ onāmeti; na pattaṁ sannāmeti, na pattaṁ vināmeti. So odanaṁ paṭiggaṇhāti nātithokaṁ nātibahuṁ. Byañjanaṁ kho pana bhavaṁ gotamo byañjanamattāya āhāreti, na ca byañjanena ālopaṁ atināmeti. Dvattikkhattuṁ kho bhavaṁ gotamo mukhe ālopaṁ samparivattetvā ajjhoharati; na cassa kāci odanamiñjā asambhinnā kāyaṁ pavisati, na cassa kāci odanamiñjā mukhe avasiṭṭhā hoti; athāparaṁ ālopaṁ upanāmeti. Rasapaṭisaṁvedī kho pana so bhavaṁ gotamo āhāraṁ āhāreti, no ca rasarāgapaṭisaṁvedī.

So pattodakaṁ paṭiggaṇhāti nātithokaṁ nātibahuṁ.
So na khulukhulukārakaṁ pattaṁ dhovati, na samparivattakaṁ pattaṁ dhovati, na pattaṁ bhūmiyaṁ nikkhipitvā hatthe dhovati; hatthesu dhotesu patto dhoto hoti, patte dhote hatthā dhotā honti.
So pattodakaṁ chaḍḍeti nātidūre nāccāsanne, na ca vicchaḍḍayamāno.
So odanaṁ paṭiggaṇhanto na pattaṁ unnāmeti, na pattaṁ onāmeti; na pattaṁ sannāmeti, na pattaṁ vināmeti.
So odanaṁ paṭiggaṇhāti nātithokaṁ nātibahuṁ.
Byañjanaṁ kho pana bhavaṁ gotamo byañjanamattāya āhāreti, na ca byañjanena ālopaṁ atināmeti.
Dvattikkhattuṁ kho bhavaṁ gotamo mukhe ālopaṁ samparivattetvā ajjhoharati;
na cassa kāci odanamiñjā asambhinnā kāyaṁ pavisati, na cassa kāci odanamiñjā mukhe avasiṭṭhā hoti;
athāparaṁ ālopaṁ upanāmeti.
Rasapaṭisaṁvedī kho pana so bhavaṁ gotamo āhāraṁ āhāreti, no ca rasarāgapaṭisaṁvedī.

So pattodakaṁ paṭiggaṇhāti nātithokaṁ nātibahuṁ. So na khulukhulukārakaṁ pattaṁ dhovati, na samparivattakaṁ pattaṁ dhovati, na pattaṁ bhūmiyaṁ nikkhipitvā hatthe dhovati; hatthesu dhotesu patto dhoto hoti, patte dhote hatthā dhotā honti. So pattodakaṁ chaḍḍeti nātidūre nāccāsanne, na ca vicchaḍḍayamāno. So odanaṁ paṭiggaṇhanto na pattaṁ unnāmeti, na pattaṁ onāmeti; na pattaṁ sannāmeti, na pattaṁ vināmeti. So odanaṁ paṭiggaṇhāti nātithokaṁ nātibahuṁ. Byañjanaṁ kho pana bhavaṁ gotamo byañjanamattāya āhāreti, na ca byañjanena ālopaṁ atināmeti. Dvattikkhattuṁ kho bhavaṁ gotamo mukhe ālopaṁ samparivattetvā ajjhoharati; na cassa kāci odanamiñjā asambhinnā kāyaṁ pavisati, na cassa kāci odanamiñjā mukhe avasiṭṭhā hoti; athāparaṁ ālopaṁ upanāmeti. Rasapaṭisaṁvedī kho pana so bhavaṁ gotamo āhāraṁ āhāreti, no ca rasarāgapaṭisaṁvedī.

Aṭṭhaṅgasamannāgataṁ kho pana so bhavaṁ gotamo āhāraṁ āhāreti— neva davāya, na madāya na maṇḍanāya na vibhūsanāya, yāvadeva imassa kāyassa ṭhitiyā yāpanāya, vihiṁsūparatiyā brahmacariyānuggahāya: ‘iti purāṇañca vedanaṁ paṭihaṅkhāmi navañca vedanaṁ na uppādessāmi, yātrā ca me bhavissati anavajjatā ca phāsuvihāro cā’ti.

Aṭṭhaṅgasamannāgataṁ kho pana so bhavaṁ gotamo āhāraṁ āhāreti—
neva davāya, na madāya na maṇḍanāya na vibhūsanāya, yāvadeva imassa kāyassa ṭhitiyā yāpanāya, vihiṁsūparatiyā brahmacariyānuggahāya: ‘iti purāṇañca vedanaṁ paṭihaṅkhāmi navañca vedanaṁ na uppādessāmi, yātrā ca me bhavissati anavajjatā ca phāsuvihāro cā’ti.

Aṭṭhaṅgasamannāgataṁ kho pana so bhavaṁ gotamo āhāraṁ āhāreti—neva davāya, na madāya na maṇḍanāya na vibhūsanāya, yāvadeva imassa kāyassa ṭhitiyā yāpanāya, vihiṁsūparatiyā brahmacariyānuggahāya: ‘iti purāṇañca vedanaṁ paṭihaṅkhāmi navañca vedanaṁ na uppādessāmi, yātrā ca me bhavissati anavajjatā ca phāsuvihāro cā’ti.

So bhuttāvī pattodakaṁ paṭiggaṇhanto na pattaṁ unnāmeti, na pattaṁ onāmeti; na pattaṁ sannāmeti, na pattaṁ vināmeti. So pattodakaṁ paṭiggaṇhāti nātithokaṁ nātibahuṁ. So na khulukhulukārakaṁ pattaṁ dhovati, na samparivattakaṁ pattaṁ dhovati, na pattaṁ bhūmiyaṁ nikkhipitvā hatthe dhovati; hatthesu dhotesu patto dhoto hoti, patte dhote hatthā dhotā honti. So pattodakaṁ chaḍḍeti nātidūre nāccāsanne, na ca vicchaḍḍayamāno.

So bhuttāvī pattodakaṁ paṭiggaṇhanto na pattaṁ unnāmeti, na pattaṁ onāmeti; na pattaṁ sannāmeti, na pattaṁ vināmeti.
So pattodakaṁ paṭiggaṇhāti nātithokaṁ nātibahuṁ.
So na khulukhulukārakaṁ pattaṁ dhovati, na samparivattakaṁ pattaṁ dhovati, na pattaṁ bhūmiyaṁ nikkhipitvā hatthe dhovati; hatthesu dhotesu patto dhoto hoti, patte dhote hatthā dhotā honti.
So pattodakaṁ chaḍḍeti nātidūre nāccāsanne, na ca vicchaḍḍayamāno.

So bhuttāvī pattodakaṁ paṭiggaṇhanto na pattaṁ unnāmeti, na pattaṁ onāmeti; na pattaṁ sannāmeti, na pattaṁ vināmeti. So pattodakaṁ paṭiggaṇhāti nātithokaṁ nātibahuṁ. So na khulukhulukārakaṁ pattaṁ dhovati, na samparivattakaṁ pattaṁ dhovati, na pattaṁ bhūmiyaṁ nikkhipitvā hatthe dhovati; hatthesu dhotesu patto dhoto hoti, patte dhote hatthā dhotā honti. So pattodakaṁ chaḍḍeti nātidūre nāccāsanne, na ca vicchaḍḍayamāno.

So bhuttāvī na pattaṁ bhūmiyaṁ nikkhipati nātidūre nāccāsanne, na ca anatthiko pattena hoti, na ca ativelānurakkhī pattasmiṁ.

So bhuttāvī na pattaṁ bhūmiyaṁ nikkhipati nātidūre nāccāsanne, na ca anatthiko pattena hoti, na ca ativelānurakkhī pattasmiṁ.

So bhuttāvī na pattaṁ bhūmiyaṁ nikkhipati nātidūre nāccāsanne, na ca anatthiko pattena hoti, na ca ativelānurakkhī pattasmiṁ.

So bhuttāvī muhuttaṁ tuṇhī nisīdati, na ca anumodanassa kālamatināmeti. So bhuttāvī anumodati, na taṁ bhattaṁ garahati, na aññaṁ bhattaṁ paṭikaṅkhati; aññadatthu dhammiyā kathāya taṁ parisaṁ sandasseti samādapeti samuttejeti sampahaṁseti. So taṁ parisaṁ dhammiyā kathāya sandassetvā samādapetvā samuttejetvā sampahaṁsetvā uṭṭhāyāsanā pakkamati.

So bhuttāvī muhuttaṁ tuṇhī nisīdati, na ca anumodanassa kālamatināmeti.
So bhuttāvī anumodati, na taṁ bhattaṁ garahati, na aññaṁ bhattaṁ paṭikaṅkhati;
aññadatthu dhammiyā kathāya taṁ parisaṁ sandasseti samādapeti samuttejeti sampahaṁseti.
So taṁ parisaṁ dhammiyā kathāya sandassetvā samādapetvā samuttejetvā sampahaṁsetvā uṭṭhāyāsanā pakkamati.

So bhuttāvī muhuttaṁ tuṇhī nisīdati, na ca anumodanassa kālamatināmeti. So bhuttāvī anumodati, na taṁ bhattaṁ garahati, na aññaṁ bhattaṁ paṭikaṅkhati; aññadatthu dhammiyā kathāya taṁ parisaṁ sandasseti samādapeti samuttejeti sampahaṁseti. So taṁ parisaṁ dhammiyā kathāya sandassetvā samādapetvā samuttejetvā sampahaṁsetvā uṭṭhāyāsanā pakkamati.

So nātisīghaṁ gacchati, nātisaṇikaṁ gacchati, na ca muccitukāmo gacchati;

So nātisīghaṁ gacchati, nātisaṇikaṁ gacchati, na ca muccitukāmo gacchati;

So nātisīghaṁ gacchati, nātisaṇikaṁ gacchati, na ca muccitukāmo gacchati;

na ca tassa bhoto gotamassa kāye cīvaraṁ accukkaṭṭhaṁ hoti na ca accokkaṭṭhaṁ, na ca kāyasmiṁ allīnaṁ na ca kāyasmā apakaṭṭhaṁ; na ca tassa bhoto gotamassa kāyamhā vāto cīvaraṁ apavahati; na ca tassa bhoto gotamassa kāye rajojallaṁ upalimpati.

na ca tassa bhoto gotamassa kāye cīvaraṁ accukkaṭṭhaṁ hoti na ca accokkaṭṭhaṁ, na ca kāyasmiṁ allīnaṁ na ca kāyasmā apakaṭṭhaṁ;
na ca tassa bhoto gotamassa kāyamhā vāto cīvaraṁ apavahati;
na ca tassa bhoto gotamassa kāye rajojallaṁ upalimpati.

na ca tassa bhoto gotamassa kāye cīvaraṁ accukkaṭṭhaṁ hoti na ca accokkaṭṭhaṁ, na ca kāyasmiṁ allīnaṁ na ca kāyasmā apakaṭṭhaṁ; na ca tassa bhoto gotamassa kāyamhā vāto cīvaraṁ apavahati; na ca tassa bhoto gotamassa kāye rajojallaṁ upalimpati.

So ārāmagato nisīdati paññatte āsane. Nisajja pāde pakkhāleti; na ca so bhavaṁ gotamo pādamaṇḍanānuyogamanuyutto viharati. So pāde pakkhāletvā nisīdati pallaṅkaṁ ābhujitvā ujuṁ kāyaṁ paṇidhāya parimukhaṁ satiṁ upaṭṭhapetvā. So neva attabyābādhāya ceteti, na parabyābādhāya ceteti, na ubhayabyābādhāya ceteti; attahitaparahitaubhayahitasabbalokahitameva so bhavaṁ gotamo cintento nisinno hoti. So ārāmagato parisati dhammaṁ deseti, na taṁ parisaṁ ussādeti, na taṁ parisaṁ apasādeti; aññadatthu dhammiyā kathāya taṁ parisaṁ sandasseti samādapeti samuttejeti sampahaṁseti.

So ārāmagato nisīdati paññatte āsane. Nisajja pāde pakkhāleti;
na ca so bhavaṁ gotamo pādamaṇḍanānuyogamanuyutto viharati.
So pāde pakkhāletvā nisīdati pallaṅkaṁ ābhujitvā ujuṁ kāyaṁ paṇidhāya parimukhaṁ satiṁ upaṭṭhapetvā.
So neva attabyābādhāya ceteti, na parabyābādhāya ceteti, na ubhayabyābādhāya ceteti;
attahitaparahitaubhayahitasabbalokahitameva so bhavaṁ gotamo cintento nisinno hoti.
So ārāmagato parisati dhammaṁ deseti, na taṁ parisaṁ ussādeti, na taṁ parisaṁ apasādeti;
aññadatthu dhammiyā kathāya taṁ parisaṁ sandasseti samādapeti samuttejeti sampahaṁseti.

So ārāmagato nisīdati paññatte āsane. Nisajja pāde pakkhāleti; na ca so bhavaṁ gotamo pādamaṇḍanānuyogamanuyutto viharati. So pāde pakkhāletvā nisīdati pallaṅkaṁ ābhujitvā ujuṁ kāyaṁ paṇidhāya parimukhaṁ satiṁ upaṭṭhapetvā. So neva attabyābādhāya ceteti, na parabyābādhāya ceteti, na ubhayabyābādhāya ceteti; attahitaparahitaubhayahitasabbalokahitameva so bhavaṁ gotamo cintento nisinno hoti. So ārāmagato parisati dhammaṁ deseti, na taṁ parisaṁ ussādeti, na taṁ parisaṁ apasādeti; aññadatthu dhammiyā kathāya taṁ parisaṁ sandasseti samādapeti samuttejeti sampahaṁseti.

Aṭṭhaṅgasamannāgato kho panassa bhoto gotamassa mukhato ghoso niccharati— vissaṭṭho ca, viññeyyo ca, mañju ca, savanīyo ca, bindu ca, avisārī ca, gambhīro ca, ninnādī ca. Yathāparisaṁ kho pana so bhavaṁ gotamo sarena viññāpeti, na cassa bahiddhā parisāya ghoso niccharati. Te tena bhotā gotamena dhammiyā kathāya sandassitā samādapitā samuttejitā sampahaṁsitā uṭṭhāyāsanā pakkamanti avalokayamānāyeva avijahitattā.*avijahitattā → avijahantā bhāvena (bj, sya-all, km); avijahattābhāvena (pts1ed)

Aṭṭhaṅgasamannāgato kho panassa bhoto gotamassa mukhato ghoso niccharati—
vissaṭṭho ca, viññeyyo ca, mañju ca, savanīyo ca, bindu ca, avisārī ca, gambhīro ca, ninnādī ca.
Yathāparisaṁ kho pana so bhavaṁ gotamo sarena viññāpeti, na cassa bahiddhā parisāya ghoso niccharati.
Te tena bhotā gotamena dhammiyā kathāya sandassitā samādapitā samuttejitā sampahaṁsitā uṭṭhāyāsanā pakkamanti avalokayamānāyeva avijahitattā.*avijahitattā → avijahantā bhāvena (bj, sya-all, km); avijahattābhāvena (pts1ed)

Aṭṭhaṅgasamannāgato kho panassa bhoto gotamassa mukhato ghoso niccharati—vissaṭṭho ca, viññeyyo ca, mañju ca, savanīyo ca, bindu ca, avisārī ca, gambhīro ca, ninnādī ca. Yathāparisaṁ kho pana so bhavaṁ gotamo sarena viññāpeti, na cassa bahiddhā parisāya ghoso niccharati. Te tena bhotā gotamena dhammiyā kathāya sandassitā samādapitā samuttejitā sampahaṁsitā uṭṭhāyāsanā pakkamanti avalokayamānāyeva avijahitattā.*avijahitattā → avijahantā bhāvena (bj, sya-all, km); avijahattābhāvena (pts1ed)

Addasāma kho mayaṁ, bho, taṁ bhavantaṁ gotamaṁ gacchantaṁ, addasāma ṭhitaṁ, addasāma antaragharaṁ pavisantaṁ, addasāma antaraghare nisinnaṁ tuṇhībhūtaṁ, addasāma antaraghare bhuñjantaṁ, addasāma bhuttāviṁ nisinnaṁ tuṇhībhūtaṁ, addasāma bhuttāviṁ anumodantaṁ, addasāma ārāmaṁ gacchantaṁ, addasāma ārāmagataṁ nisinnaṁ tuṇhībhūtaṁ, addasāma ārāmagataṁ parisati dhammaṁ desentaṁ. Ediso ca ediso ca so bhavaṁ gotamo, tato ca bhiyyo”ti.

Addasāma kho mayaṁ, bho, taṁ bhavantaṁ gotamaṁ gacchantaṁ, addasāma ṭhitaṁ, addasāma antaragharaṁ pavisantaṁ, addasāma antaraghare nisinnaṁ tuṇhībhūtaṁ, addasāma antaraghare bhuñjantaṁ, addasāma bhuttāviṁ nisinnaṁ tuṇhībhūtaṁ, addasāma bhuttāviṁ anumodantaṁ, addasāma ārāmaṁ gacchantaṁ, addasāma ārāmagataṁ nisinnaṁ tuṇhībhūtaṁ, addasāma ārāmagataṁ parisati dhammaṁ desentaṁ.
Ediso ca ediso ca so bhavaṁ gotamo, tato ca bhiyyo”ti.

Addasāma kho mayaṁ, bho, taṁ bhavantaṁ gotamaṁ gacchantaṁ, addasāma ṭhitaṁ, addasāma antaragharaṁ pavisantaṁ, addasāma antaraghare nisinnaṁ tuṇhībhūtaṁ, addasāma antaraghare bhuñjantaṁ, addasāma bhuttāviṁ nisinnaṁ tuṇhībhūtaṁ, addasāma bhuttāviṁ anumodantaṁ, addasāma ārāmaṁ gacchantaṁ, addasāma ārāmagataṁ nisinnaṁ tuṇhībhūtaṁ, addasāma ārāmagataṁ parisati dhammaṁ desentaṁ. Ediso ca ediso ca so bhavaṁ gotamo, tato ca bhiyyo”ti.

Evaṁ vutte, brahmāyu brāhmaṇo uṭṭhāyāsanā ekaṁsaṁ uttarāsaṅgaṁ karitvā yena bhagavā tenañjaliṁ paṇāmetvā tikkhattuṁ udānaṁ udāneti:

Evaṁ vutte, brahmāyu brāhmaṇo uṭṭhāyāsanā ekaṁsaṁ uttarāsaṅgaṁ karitvā yena bhagavā tenañjaliṁ paṇāmetvā tikkhattuṁ udānaṁ udāneti:

Evaṁ vutte, brahmāyu brāhmaṇo uṭṭhāyāsanā ekaṁsaṁ uttarāsaṅgaṁ karitvā yena bhagavā tenañjaliṁ paṇāmetvā tikkhattuṁ udānaṁ udāneti:

“Namo tassa bhagavato arahato sammāsambuddhassa.

“Namo tassa bhagavato arahato sammāsambuddhassa.

“Namo tassa bhagavato arahato sammāsambuddhassa.

Namo tassa bhagavato arahato sammāsambuddhassa.

Namo tassa bhagavato arahato sammāsambuddhassa.

Namo tassa bhagavato arahato sammāsambuddhassa.

Namo tassa bhagavato arahato sammāsambuddhassāti.

Namo tassa bhagavato arahato sammāsambuddhassāti.

Namo tassa bhagavato arahato sammāsambuddhassāti.

Appeva nāma mayaṁ kadāci karahaci tena bhotā gotamena samāgaccheyyāma? Appeva nāma siyā kocideva kathāsallāpo”ti.

Appeva nāma mayaṁ kadāci karahaci tena bhotā gotamena samāgaccheyyāma? Appeva nāma siyā kocideva kathāsallāpo”ti.

Appeva nāma mayaṁ kadāci karahaci tena bhotā gotamena samāgaccheyyāma? Appeva nāma siyā kocideva kathāsallāpo”ti.

Atha kho bhagavā videhesu anupubbena cārikaṁ caramāno yena mithilā tadavasari. Tatra sudaṁ bhagavā mithilāyaṁ viharati maghadevaambavane.

Atha kho bhagavā videhesu anupubbena cārikaṁ caramāno yena mithilā tadavasari.
Tatra sudaṁ bhagavā mithilāyaṁ viharati maghadevaambavane.

Atha kho bhagavā videhesu anupubbena cārikaṁ caramāno yena mithilā tadavasari. Tatra sudaṁ bhagavā mithilāyaṁ viharati maghadevaambavane.

Assosuṁ kho mithileyyakā brāhmaṇagahapatikā:*mithileyyakā → methileyyakā (bj, pts1ed) “samaṇo khalu, bho, gotamo sakyaputto sakyakulā pabbajito videhesu cārikaṁ caramāno mahatā bhikkhusaṅghena saddhiṁ pañcamattehi bhikkhusatehi mithilaṁ anuppatto, mithilāyaṁ viharati maghadevaambavane. Taṁ kho pana bhavantaṁ gotamaṁ evaṁ kalyāṇo kittisaddo abbhuggato: ‘itipi so bhagavā arahaṁ sammāsambuddho vijjācaraṇasampanno sugato lokavidū anuttaro purisadammasārathi satthā devamanussānaṁ buddho bhagavā’ti. So imaṁ lokaṁ sadevakaṁ samārakaṁ sabrahmakaṁ sassamaṇabrāhmaṇiṁ pajaṁ sadevamanussaṁ sayaṁ abhiññā sacchikatvā pavedeti. So dhammaṁ deseti ādikalyāṇaṁ majjhekalyāṇaṁ pariyosānakalyāṇaṁ sātthaṁ sabyañjanaṁ, kevalaparipuṇṇaṁ parisuddhaṁ brahmacariyaṁ pakāseti. Sādhu kho pana tathārūpānaṁ arahataṁ dassanaṁ hotī”ti.

Assosuṁ kho mithileyyakā brāhmaṇagahapatikā:*mithileyyakā → methileyyakā (bj, pts1ed)
“samaṇo khalu, bho, gotamo sakyaputto sakyakulā pabbajito videhesu cārikaṁ caramāno mahatā bhikkhusaṅghena saddhiṁ pañcamattehi bhikkhusatehi mithilaṁ anuppatto, mithilāyaṁ viharati maghadevaambavane.
Taṁ kho pana bhavantaṁ gotamaṁ evaṁ kalyāṇo kittisaddo abbhuggato:
‘itipi so bhagavā arahaṁ sammāsambuddho vijjācaraṇasampanno sugato lokavidū anuttaro purisadammasārathi satthā devamanussānaṁ buddho bhagavā’ti.
So imaṁ lokaṁ sadevakaṁ samārakaṁ sabrahmakaṁ sassamaṇabrāhmaṇiṁ pajaṁ sadevamanussaṁ sayaṁ abhiññā sacchikatvā pavedeti.
So dhammaṁ deseti ādikalyāṇaṁ majjhekalyāṇaṁ pariyosānakalyāṇaṁ sātthaṁ sabyañjanaṁ, kevalaparipuṇṇaṁ parisuddhaṁ brahmacariyaṁ pakāseti.
Sādhu kho pana tathārūpānaṁ arahataṁ dassanaṁ hotī”ti.

Assosuṁ kho mithileyyakā brāhmaṇagahapatikā:*mithileyyakā → methileyyakā (bj, pts1ed)“samaṇo khalu, bho, gotamo sakyaputto sakyakulā pabbajito videhesu cārikaṁ caramāno mahatā bhikkhusaṅghena saddhiṁ pañcamattehi bhikkhusatehi mithilaṁ anuppatto, mithilāyaṁ viharati maghadevaambavane. Taṁ kho pana bhavantaṁ gotamaṁ evaṁ kalyāṇo kittisaddo abbhuggato: ‘itipi so bhagavā arahaṁ sammāsambuddho vijjācaraṇasampanno sugato lokavidū anuttaro purisadammasārathi satthā devamanussānaṁ buddho bhagavā’ti. So imaṁ lokaṁ sadevakaṁ samārakaṁ sabrahmakaṁ sassamaṇabrāhmaṇiṁ pajaṁ sadevamanussaṁ sayaṁ abhiññā sacchikatvā pavedeti. So dhammaṁ deseti ādikalyāṇaṁ majjhekalyāṇaṁ pariyosānakalyāṇaṁ sātthaṁ sabyañjanaṁ, kevalaparipuṇṇaṁ parisuddhaṁ brahmacariyaṁ pakāseti. Sādhu kho pana tathārūpānaṁ arahataṁ dassanaṁ hotī”ti.

Atha kho mithileyyakā brāhmaṇagahapatikā yena bhagavā tenupasaṅkamiṁsu; upasaṅkamitvā appekacce bhagavantaṁ abhivādetvā ekamantaṁ nisīdiṁsu; appekacce bhagavatā saddhiṁ sammodiṁsu, sammodanīyaṁ kathaṁ sāraṇīyaṁ vītisāretvā ekamantaṁ nisīdiṁsu; appekacce yena bhagavā tenañjaliṁ paṇāmetvā ekamantaṁ nisīdiṁsu; appekacce bhagavato santike nāmagottaṁ sāvetvā ekamantaṁ nisīdiṁsu; appekacce tuṇhībhūtā ekamantaṁ nisīdiṁsu.

Atha kho mithileyyakā brāhmaṇagahapatikā yena bhagavā tenupasaṅkamiṁsu; upasaṅkamitvā appekacce bhagavantaṁ abhivādetvā ekamantaṁ nisīdiṁsu; appekacce bhagavatā saddhiṁ sammodiṁsu, sammodanīyaṁ kathaṁ sāraṇīyaṁ vītisāretvā ekamantaṁ nisīdiṁsu; appekacce yena bhagavā tenañjaliṁ paṇāmetvā ekamantaṁ nisīdiṁsu; appekacce bhagavato santike nāmagottaṁ sāvetvā ekamantaṁ nisīdiṁsu; appekacce tuṇhībhūtā ekamantaṁ nisīdiṁsu.

Atha kho mithileyyakā brāhmaṇagahapatikā yena bhagavā tenupasaṅkamiṁsu; upasaṅkamitvā appekacce bhagavantaṁ abhivādetvā ekamantaṁ nisīdiṁsu; appekacce bhagavatā saddhiṁ sammodiṁsu, sammodanīyaṁ kathaṁ sāraṇīyaṁ vītisāretvā ekamantaṁ nisīdiṁsu; appekacce yena bhagavā tenañjaliṁ paṇāmetvā ekamantaṁ nisīdiṁsu; appekacce bhagavato santike nāmagottaṁ sāvetvā ekamantaṁ nisīdiṁsu; appekacce tuṇhībhūtā ekamantaṁ nisīdiṁsu.

Assosi kho brahmāyu brāhmaṇo: “samaṇo khalu, bho, gotamo sakyaputto sakyakulā pabbajito mithilaṁ anuppatto, mithilāyaṁ viharati maghadevaambavane”ti. Atha kho brahmāyu brāhmaṇo sambahulehi sāvakehi saddhiṁ yena maghadevaambavanaṁ tenupasaṅkami.

Assosi kho brahmāyu brāhmaṇo: “samaṇo khalu, bho, gotamo sakyaputto sakyakulā pabbajito mithilaṁ anuppatto, mithilāyaṁ viharati maghadevaambavane”ti.
Atha kho brahmāyu brāhmaṇo sambahulehi sāvakehi saddhiṁ yena maghadevaambavanaṁ tenupasaṅkami.

Assosi kho brahmāyu brāhmaṇo: “samaṇo khalu, bho, gotamo sakyaputto sakyakulā pabbajito mithilaṁ anuppatto, mithilāyaṁ viharati maghadevaambavane”ti. Atha kho brahmāyu brāhmaṇo sambahulehi sāvakehi saddhiṁ yena maghadevaambavanaṁ tenupasaṅkami.

Atha kho brahmāyuno brāhmaṇassa avidūre ambavanassa etadahosi: “na kho metaṁ patirūpaṁ yohaṁ pubbe appaṭisaṁvidito samaṇaṁ gotamaṁ dassanāya upasaṅkameyyan”ti.

Atha kho brahmāyuno brāhmaṇassa avidūre ambavanassa etadahosi:
“na kho metaṁ patirūpaṁ yohaṁ pubbe appaṭisaṁvidito samaṇaṁ gotamaṁ dassanāya upasaṅkameyyan”ti.

Atha kho brahmāyuno brāhmaṇassa avidūre ambavanassa etadahosi: “na kho metaṁ patirūpaṁ yohaṁ pubbe appaṭisaṁvidito samaṇaṁ gotamaṁ dassanāya upasaṅkameyyan”ti.

Atha kho brahmāyu brāhmaṇo aññataraṁ māṇavakaṁ āmantesi: “ehi tvaṁ, māṇavaka, yena samaṇo gotamo tenupasaṅkama; upasaṅkamitvā mama vacanena samaṇaṁ gotamaṁ appābādhaṁ appātaṅkaṁ lahuṭṭhānaṁ balaṁ phāsuvihāraṁ puccha: ‘brahmāyu, bho gotama, brāhmaṇo bhavantaṁ gotamaṁ appābādhaṁ appātaṅkaṁ lahuṭṭhānaṁ balaṁ phāsuvihāraṁ pucchatī’ti. Evañca vadehi: ‘brahmāyu, bho gotama, brāhmaṇo jiṇṇo vuḍḍho mahallako addhagato vayoanuppatto, vīsavassasatiko jātiyā, tiṇṇaṁ vedānaṁ pāragū sanighaṇḍukeṭubhānaṁ sākkharappabhedānaṁ itihāsapañcamānaṁ, padako, veyyākaraṇo, lokāyatamahāpurisalakkhaṇesu anavayo. Yāvatā, bho, brāhmaṇagahapatikā mithilāyaṁ paṭivasanti, brahmāyu tesaṁ brāhmaṇo aggamakkhāyati— yadidaṁ bhogehi; brahmāyu tesaṁ brāhmaṇo aggamakkhāyati— yadidaṁ mantehi; brahmāyu tesaṁ brāhmaṇo aggamakkhāyati— yadidaṁ āyunā ceva yasasā ca. So bhoto gotamassa dassanakāmo’”ti.

Atha kho brahmāyu brāhmaṇo aññataraṁ māṇavakaṁ āmantesi:
“ehi tvaṁ, māṇavaka, yena samaṇo gotamo tenupasaṅkama; upasaṅkamitvā mama vacanena samaṇaṁ gotamaṁ appābādhaṁ appātaṅkaṁ lahuṭṭhānaṁ balaṁ phāsuvihāraṁ puccha:
‘brahmāyu, bho gotama, brāhmaṇo bhavantaṁ gotamaṁ appābādhaṁ appātaṅkaṁ lahuṭṭhānaṁ balaṁ phāsuvihāraṁ pucchatī’ti.
Evañca vadehi:
‘brahmāyu, bho gotama, brāhmaṇo jiṇṇo vuḍḍho mahallako addhagato vayoanuppatto, vīsavassasatiko jātiyā, tiṇṇaṁ vedānaṁ pāragū sanighaṇḍukeṭubhānaṁ sākkharappabhedānaṁ itihāsapañcamānaṁ, padako, veyyākaraṇo, lokāyatamahāpurisalakkhaṇesu anavayo.
Yāvatā, bho, brāhmaṇagahapatikā mithilāyaṁ paṭivasanti, brahmāyu tesaṁ brāhmaṇo aggamakkhāyati—
yadidaṁ bhogehi;
brahmāyu tesaṁ brāhmaṇo aggamakkhāyati—
yadidaṁ mantehi;
brahmāyu tesaṁ brāhmaṇo aggamakkhāyati—
yadidaṁ āyunā ceva yasasā ca.
So bhoto gotamassa dassanakāmo’”ti.

Atha kho brahmāyu brāhmaṇo aññataraṁ māṇavakaṁ āmantesi: “ehi tvaṁ, māṇavaka, yena samaṇo gotamo tenupasaṅkama; upasaṅkamitvā mama vacanena samaṇaṁ gotamaṁ appābādhaṁ appātaṅkaṁ lahuṭṭhānaṁ balaṁ phāsuvihāraṁ puccha: ‘brahmāyu, bho gotama, brāhmaṇo bhavantaṁ gotamaṁ appābādhaṁ appātaṅkaṁ lahuṭṭhānaṁ balaṁ phāsuvihāraṁ pucchatī’ti. Evañca vadehi: ‘brahmāyu, bho gotama, brāhmaṇo jiṇṇo vuḍḍho mahallako addhagato vayoanuppatto, vīsavassasatiko jātiyā, tiṇṇaṁ vedānaṁ pāragū sanighaṇḍukeṭubhānaṁ sākkharappabhedānaṁ itihāsapañcamānaṁ, padako, veyyākaraṇo, lokāyatamahāpurisalakkhaṇesu anavayo. Yāvatā, bho, brāhmaṇagahapatikā mithilāyaṁ paṭivasanti, brahmāyu tesaṁ brāhmaṇo aggamakkhāyati—yadidaṁ bhogehi; brahmāyu tesaṁ brāhmaṇo aggamakkhāyati—yadidaṁ mantehi; brahmāyu tesaṁ brāhmaṇo aggamakkhāyati—yadidaṁ āyunā ceva yasasā ca. So bhoto gotamassa dassanakāmo’”ti.

“Evaṁ, bho”ti kho so māṇavako brahmāyussa brāhmaṇassa paṭissutvā yena bhagavā tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā bhagavatā saddhiṁ sammodi. Sammodanīyaṁ kathaṁ sāraṇīyaṁ vītisāretvā ekamantaṁ aṭṭhāsi. Ekamantaṁ ṭhito kho so māṇavako bhagavantaṁ etadavoca: “brahmāyu, bho gotama, brāhmaṇo bhavantaṁ gotamaṁ appābādhaṁ appātaṅkaṁ lahuṭṭhānaṁ balaṁ phāsuvihāraṁ pucchati; evañca vadeti: ‘brahmāyu, bho gotama, brāhmaṇo jiṇṇo vuḍḍho mahallako addhagato vayoanuppatto, vīsavassasatiko jātiyā, tiṇṇaṁ vedānaṁ pāragū sanighaṇḍukeṭubhānaṁ sākkharappabhedānaṁ itihāsapañcamānaṁ, padako, veyyākaraṇo, lokāyatamahāpurisalakkhaṇesu anavayo. Yāvatā, bho, brāhmaṇagahapatikā mithilāyaṁ paṭivasanti, brahmāyu tesaṁ brāhmaṇo aggamakkhāyati— yadidaṁ bhogehi; brahmāyu tesaṁ brāhmaṇo aggamakkhāyati— yadidaṁ mantehi; brahmāyu tesaṁ brāhmaṇo aggamakkhāyati— yadidaṁ āyunā ceva yasasā ca. So bhoto gotamassa dassanakāmo’”ti. “Yassadāni, māṇava, brahmāyu brāhmaṇo kālaṁ maññatī”ti.

“Evaṁ, bho”ti kho so māṇavako brahmāyussa brāhmaṇassa paṭissutvā yena bhagavā tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā bhagavatā saddhiṁ sammodi.
Sammodanīyaṁ kathaṁ sāraṇīyaṁ vītisāretvā ekamantaṁ aṭṭhāsi. Ekamantaṁ ṭhito kho so māṇavako bhagavantaṁ etadavoca:
“brahmāyu, bho gotama, brāhmaṇo bhavantaṁ gotamaṁ appābādhaṁ appātaṅkaṁ lahuṭṭhānaṁ balaṁ phāsuvihāraṁ pucchati;
evañca vadeti:
‘brahmāyu, bho gotama, brāhmaṇo jiṇṇo vuḍḍho mahallako addhagato vayoanuppatto, vīsavassasatiko jātiyā, tiṇṇaṁ vedānaṁ pāragū sanighaṇḍukeṭubhānaṁ sākkharappabhedānaṁ itihāsapañcamānaṁ, padako, veyyākaraṇo, lokāyatamahāpurisalakkhaṇesu anavayo.
Yāvatā, bho, brāhmaṇagahapatikā mithilāyaṁ paṭivasanti, brahmāyu tesaṁ brāhmaṇo aggamakkhāyati—
yadidaṁ bhogehi;
brahmāyu tesaṁ brāhmaṇo aggamakkhāyati—
yadidaṁ mantehi;
brahmāyu tesaṁ brāhmaṇo aggamakkhāyati—
yadidaṁ āyunā ceva yasasā ca.
So bhoto gotamassa dassanakāmo’”ti.
“Yassadāni, māṇava, brahmāyu brāhmaṇo kālaṁ maññatī”ti.

“Evaṁ, bho”ti kho so māṇavako brahmāyussa brāhmaṇassa paṭissutvā yena bhagavā tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā bhagavatā saddhiṁ sammodi. Sammodanīyaṁ kathaṁ sāraṇīyaṁ vītisāretvā ekamantaṁ aṭṭhāsi. Ekamantaṁ ṭhito kho so māṇavako bhagavantaṁ etadavoca: “brahmāyu, bho gotama, brāhmaṇo bhavantaṁ gotamaṁ appābādhaṁ appātaṅkaṁ lahuṭṭhānaṁ balaṁ phāsuvihāraṁ pucchati; evañca vadeti: ‘brahmāyu, bho gotama, brāhmaṇo jiṇṇo vuḍḍho mahallako addhagato vayoanuppatto, vīsavassasatiko jātiyā, tiṇṇaṁ vedānaṁ pāragū sanighaṇḍukeṭubhānaṁ sākkharappabhedānaṁ itihāsapañcamānaṁ, padako, veyyākaraṇo, lokāyatamahāpurisalakkhaṇesu anavayo. Yāvatā, bho, brāhmaṇagahapatikā mithilāyaṁ paṭivasanti, brahmāyu tesaṁ brāhmaṇo aggamakkhāyati—yadidaṁ bhogehi; brahmāyu tesaṁ brāhmaṇo aggamakkhāyati—yadidaṁ mantehi; brahmāyu tesaṁ brāhmaṇo aggamakkhāyati—yadidaṁ āyunā ceva yasasā ca. So bhoto gotamassa dassanakāmo’”ti. “Yassadāni, māṇava, brahmāyu brāhmaṇo kālaṁ maññatī”ti.

Atha kho so māṇavako yena brahmāyu brāhmaṇo tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā brahmāyuṁ brāhmaṇaṁ etadavoca: “katāvakāso khomhi bhavatā samaṇena gotamena. Yassadāni bhavaṁ kālaṁ maññatī”ti.

Atha kho so māṇavako yena brahmāyu brāhmaṇo tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā brahmāyuṁ brāhmaṇaṁ etadavoca:
“katāvakāso khomhi bhavatā samaṇena gotamena.
Yassadāni bhavaṁ kālaṁ maññatī”ti.

Atha kho so māṇavako yena brahmāyu brāhmaṇo tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā brahmāyuṁ brāhmaṇaṁ etadavoca: “katāvakāso khomhi bhavatā samaṇena gotamena. Yassadāni bhavaṁ kālaṁ maññatī”ti.

Atha kho brahmāyu brāhmaṇo yena bhagavā tenupasaṅkami. Addasā kho sā parisāparisāLos cuatro grupos de seguidores del Buddha que incluyen monjes, monjas, laicos y laicas. Comparar con saṅgha. Ver bhikkhu, bhikkhunī, upāsaka/upāsikā.Ver en el glosario brahmāyuṁ brāhmaṇaṁ dūratova āgacchantaṁ. Disvāna oramiya okāsamakāsi yathā taṁ ñātassa yasassino.*oramiya → atha naṁ (bj); oramattha (sya-all, km, pts1ed); oramati (mr)

Atha kho brahmāyu brāhmaṇo yena bhagavā tenupasaṅkami.
Addasā kho sā parisāparisāLos cuatro grupos de seguidores del Buddha que incluyen monjes, monjas, laicos y laicas. Comparar con saṅgha. Ver bhikkhu, bhikkhunī, upāsaka/upāsikā.Ver en el glosario brahmāyuṁ brāhmaṇaṁ dūratova āgacchantaṁ.
Disvāna oramiya okāsamakāsi yathā taṁ ñātassa yasassino.*oramiya → atha naṁ (bj); oramattha (sya-all, km, pts1ed); oramati (mr)

Atha kho brahmāyu brāhmaṇo yena bhagavā tenupasaṅkami. Addasā kho sā parisāparisāLos cuatro grupos de seguidores del Buddha que incluyen monjes, monjas, laicos y laicas. Comparar con saṅgha. Ver bhikkhu, bhikkhunī, upāsaka/upāsikā.Ver en el glosario brahmāyuṁ brāhmaṇaṁ dūratova āgacchantaṁ. Disvāna oramiya okāsamakāsi yathā taṁ ñātassa yasassino.*oramiya → atha naṁ (bj); oramattha (sya-all, km, pts1ed); oramati (mr)

Atha kho brahmāyu brāhmaṇo taṁ parisaṁ etadavoca: “alaṁ, bho. Nisīdatha tumhe sake āsane. Idhāhaṁ samaṇassa gotamassa santike nisīdissāmī”ti.

Atha kho brahmāyu brāhmaṇo taṁ parisaṁ etadavoca:
“alaṁ, bho.
Nisīdatha tumhe sake āsane.
Idhāhaṁ samaṇassa gotamassa santike nisīdissāmī”ti.

Atha kho brahmāyu brāhmaṇo taṁ parisaṁ etadavoca: “alaṁ, bho. Nisīdatha tumhe sake āsane. Idhāhaṁ samaṇassa gotamassa santike nisīdissāmī”ti.

Atha kho brahmāyu brāhmaṇo yena bhagavā tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā bhagavatā saddhiṁ sammodi. Sammodanīyaṁ kathaṁ sāraṇīyaṁ vītisāretvā ekamantaṁ nisīdi. Ekamantaṁ nisinno kho brahmāyu brāhmaṇo bhagavato kāye dvattiṁsamahāpurisalakkhaṇāni samannesi. Addasā kho brahmāyu brāhmaṇo bhagavato kāye dvattiṁsamahāpurisalakkhaṇāni, yebhuyyena ṭhapetvā dve. Dvīsu mahāpurisalakkhaṇesu kaṅkhati vicikicchati nādhimuccati na sampasīdati— kosohite ca vatthaguyhe pahūtajivhatāya ca. Atha kho brahmāyu brāhmaṇo bhagavantaṁ gāthāhi ajjhabhāsi:

Atha kho brahmāyu brāhmaṇo yena bhagavā tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā bhagavatā saddhiṁ sammodi.
Sammodanīyaṁ kathaṁ sāraṇīyaṁ vītisāretvā ekamantaṁ nisīdi.
Ekamantaṁ nisinno kho brahmāyu brāhmaṇo bhagavato kāye dvattiṁsamahāpurisalakkhaṇāni samannesi.
Addasā kho brahmāyu brāhmaṇo bhagavato kāye dvattiṁsamahāpurisalakkhaṇāni, yebhuyyena ṭhapetvā dve.
Dvīsu mahāpurisalakkhaṇesu kaṅkhati vicikicchati nādhimuccati na sampasīdati—
kosohite ca vatthaguyhe pahūtajivhatāya ca.
Atha kho brahmāyu brāhmaṇo bhagavantaṁ gāthāhi ajjhabhāsi:

Atha kho brahmāyu brāhmaṇo yena bhagavā tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā bhagavatā saddhiṁ sammodi. Sammodanīyaṁ kathaṁ sāraṇīyaṁ vītisāretvā ekamantaṁ nisīdi. Ekamantaṁ nisinno kho brahmāyu brāhmaṇo bhagavato kāye dvattiṁsamahāpurisalakkhaṇāni samannesi. Addasā kho brahmāyu brāhmaṇo bhagavato kāye dvattiṁsamahāpurisalakkhaṇāni, yebhuyyena ṭhapetvā dve. Dvīsu mahāpurisalakkhaṇesu kaṅkhati vicikicchati nādhimuccati na sampasīdati—kosohite ca vatthaguyhe pahūtajivhatāya ca. Atha kho brahmāyu brāhmaṇo bhagavantaṁ gāthāhi ajjhabhāsi:

“Ye me dvattiṁsāti sutā, mahāpurisalakkhaṇā; Duve tesaṁ na passāmi, bhoto kāyasmiṁ gotama.

“Ye me dvattiṁsāti sutā,
mahāpurisalakkhaṇā;
Duve tesaṁ na passāmi,
bhoto kāyasmiṁ gotama.

“Ye me dvattiṁsāti sutā, mahāpurisalakkhaṇā; Duve tesaṁ na passāmi, bhoto kāyasmiṁ gotama.

Kacci kosohitaṁ bhoto, vatthaguyhaṁ naruttama; Nārīsamānasavhayā, kacci jivhā na dassakā.*kacci jivhā na dassakā → kacci jivhā na rassikā. (bj, sya-all, km, pts1ed)

Kacci kosohitaṁ bhoto,
vatthaguyhaṁ naruttama;
Nārīsamānasavhayā,
kacci jivhā na dassakā.*kacci jivhā na dassakā → kacci jivhā na rassikā. (bj, sya-all, km, pts1ed)

Kacci kosohitaṁ bhoto, vatthaguyhaṁ naruttama; Nārīsamānasavhayā, kacci jivhā na dassakā.*kacci jivhā na dassakā → kacci jivhā na rassikā. (bj, sya-all, km, pts1ed)

Kacci pahūtajivhosi, yathā taṁ jāniyāmase; Ninnāmayetaṁ pahūtaṁ, kaṅkhaṁ vinayaVinayaEntrenamiento; directrices; disciplina monástica. En los Suttas tempranos, vinaya se empareja más comúnmente con dhamma, donde significa «teoría y práctica» como término general para la religión del Buddha. También se usa comúnmente en el sentido de guiar lejos o deshacerse de las impurezas. También se aplicó al creciente conjunto de reglas y procedimientos que gobiernan la disciplina monástica, y ese significado creció hasta convertirse en el dominante en años posteriores. El Vinaya como Ley Monástica abarca seis volúmenes en texto impreso, cuyas reglas y tradiciones definen cada aspecto de la vida de los bhikkhus y bhikkhunīs. La esencia de las reglas para los monásticos está contenida en el Pātimokkha.Ver en el glosario no ise.

Kacci pahūtajivhosi,
yathā taṁ jāniyāmase;
Ninnāmayetaṁ pahūtaṁ,
kaṅkhaṁ vinayaVinayaEntrenamiento; directrices; disciplina monástica. En los Suttas tempranos, vinaya se empareja más comúnmente con dhamma, donde significa «teoría y práctica» como término general para la religión del Buddha. También se usa comúnmente en el sentido de guiar lejos o deshacerse de las impurezas. También se aplicó al creciente conjunto de reglas y procedimientos que gobiernan la disciplina monástica, y ese significado creció hasta convertirse en el dominante en años posteriores. El Vinaya como Ley Monástica abarca seis volúmenes en texto impreso, cuyas reglas y tradiciones definen cada aspecto de la vida de los bhikkhus y bhikkhunīs. La esencia de las reglas para los monásticos está contenida en el Pātimokkha.Ver en el glosario no ise.

Kacci pahūtajivhosi, yathā taṁ jāniyāmase; Ninnāmayetaṁ pahūtaṁ, kaṅkhaṁ vinayaVinayaEntrenamiento; directrices; disciplina monástica. En los Suttas tempranos, vinaya se empareja más comúnmente con dhamma, donde significa «teoría y práctica» como término general para la religión del Buddha. También se usa comúnmente en el sentido de guiar lejos o deshacerse de las impurezas. También se aplicó al creciente conjunto de reglas y procedimientos que gobiernan la disciplina monástica, y ese significado creció hasta convertirse en el dominante en años posteriores. El Vinaya como Ley Monástica abarca seis volúmenes en texto impreso, cuyas reglas y tradiciones definen cada aspecto de la vida de los bhikkhus y bhikkhunīs. La esencia de las reglas para los monásticos está contenida en el Pātimokkha.Ver en el glosario no ise.

Diṭṭhadhammahitatthāya, samparāyasukhāya ca; Katāvakāsā pucchāma, yaṁ kiñci abhipatthitan”ti.

Diṭṭhadhammahitatthāya,
samparāyasukhāya ca;
Katāvakāsā pucchāma,
yaṁ kiñci abhipatthitan”ti.

Diṭṭhadhammahitatthāya, samparāyasukhāya ca; Katāvakāsā pucchāma, yaṁ kiñci abhipatthitan”ti.

Atha kho bhagavato etadahosi: “passati kho me ayaṁ brahmāyu brāhmaṇo dvattiṁsamahāpurisalakkhaṇāni, yebhuyyena ṭhapetvā dve. Dvīsu mahāpurisalakkhaṇesu kaṅkhati vicikicchati nādhimuccati na sampasīdati— kosohite ca vatthaguyhe pahūtajivhatāya cā”ti.

Atha kho bhagavato etadahosi:
“passati kho me ayaṁ brahmāyu brāhmaṇo dvattiṁsamahāpurisalakkhaṇāni, yebhuyyena ṭhapetvā dve.
Dvīsu mahāpurisalakkhaṇesu kaṅkhati vicikicchati nādhimuccati na sampasīdati—
kosohite ca vatthaguyhe pahūtajivhatāya cā”ti.

Atha kho bhagavato etadahosi: “passati kho me ayaṁ brahmāyu brāhmaṇo dvattiṁsamahāpurisalakkhaṇāni, yebhuyyena ṭhapetvā dve. Dvīsu mahāpurisalakkhaṇesu kaṅkhati vicikicchati nādhimuccati na sampasīdati—kosohite ca vatthaguyhe pahūtajivhatāya cā”ti.

Atha kho bhagavā tathārūpaṁ iddhābhisaṅkhāraṁ abhisaṅkhāsi yathā addasa brahmāyu brāhmaṇo bhagavato kosohitaṁ vatthaguyhaṁ. Atha kho bhagavā jivhaṁ ninnāmetvā ubhopi kaṇṇasotāni anumasi paṭimasi; ubhopi nāsikasotāni anumasi paṭimasi; kevalampi nalāṭamaṇḍalaṁ jivhāya chādesi.

Atha kho bhagavā tathārūpaṁ iddhābhisaṅkhāraṁ abhisaṅkhāsi yathā addasa brahmāyu brāhmaṇo bhagavato kosohitaṁ vatthaguyhaṁ.
Atha kho bhagavā jivhaṁ ninnāmetvā ubhopi kaṇṇasotāni anumasi paṭimasi; ubhopi nāsikasotāni anumasi paṭimasi; kevalampi nalāṭamaṇḍalaṁ jivhāya chādesi.

Atha kho bhagavā tathārūpaṁ iddhābhisaṅkhāraṁ abhisaṅkhāsi yathā addasa brahmāyu brāhmaṇo bhagavato kosohitaṁ vatthaguyhaṁ. Atha kho bhagavā jivhaṁ ninnāmetvā ubhopi kaṇṇasotāni anumasi paṭimasi; ubhopi nāsikasotāni anumasi paṭimasi; kevalampi nalāṭamaṇḍalaṁ jivhāya chādesi.

Atha kho bhagavā brahmāyuṁ brāhmaṇaṁ gāthāhi paccabhāsi:

Atha kho bhagavā brahmāyuṁ brāhmaṇaṁ gāthāhi paccabhāsi:

Atha kho bhagavā brahmāyuṁ brāhmaṇaṁ gāthāhi paccabhāsi:

“Ye te dvattiṁsāti sutā,*te → mā vo (mr) mahāpurisalakkhaṇā; Sabbe te mama kāyasmiṁ, mā te kaṅkhāhu brāhmaṇa.

“Ye te dvattiṁsāti sutā,*te → mā vo (mr)
mahāpurisalakkhaṇā;
Sabbe te mama kāyasmiṁ,
mā te kaṅkhāhu brāhmaṇa.

“Ye te dvattiṁsāti sutā,*te → mā vo (mr)mahāpurisalakkhaṇā; Sabbe te mama kāyasmiṁ, mā te kaṅkhāhu brāhmaṇa.

Abhiññeyyaṁ abhiññātaṁ, bhāvetabbañca bhāvitaṁ; Pahātabbaṁ pahīnaṁ me, tasmā buddhosmi brāhmaṇa.

Abhiññeyyaṁ abhiññātaṁ,
bhāvetabbañca bhāvitaṁ;
Pahātabbaṁ pahīnaṁ me,
tasmā buddhosmi brāhmaṇa.

Abhiññeyyaṁ abhiññātaṁ, bhāvetabbañca bhāvitaṁ; Pahātabbaṁ pahīnaṁ me, tasmā buddhosmi brāhmaṇa.

Diṭṭhadhammahitatthāya, samparāyasukhāya ca; Katāvakāso pucchassu, yaṁ kiñci abhipatthitan”ti.

Diṭṭhadhammahitatthāya,
samparāyasukhāya ca;
Katāvakāso pucchassu,
yaṁ kiñci abhipatthitan”ti.

Diṭṭhadhammahitatthāya, samparāyasukhāya ca; Katāvakāso pucchassu, yaṁ kiñci abhipatthitan”ti.

Atha kho brahmāyussa brāhmaṇassa etadahosi:

Atha kho brahmāyussa brāhmaṇassa etadahosi:

Atha kho brahmāyussa brāhmaṇassa etadahosi:

“katāvakāso khomhi samaṇena gotamena. Kiṁ nu kho ahaṁ samaṇaṁ gotamaṁ puccheyyaṁ: ‘diṭṭhadhammikaṁ vā atthaṁ samparāyikaṁ vā’”ti. Atha kho brahmāyussa brāhmaṇassa etadahosi: “kusalo kho ahaṁ diṭṭhadhammikānaṁ atthānaṁ. Aññepi maṁ diṭṭhadhammikaṁ atthaṁ pucchanti. Yannūnāhaṁ samaṇaṁ gotamaṁ samparāyikaṁyeva atthaṁ puccheyyan”ti.

“katāvakāso khomhi samaṇena gotamena.
Kiṁ nu kho ahaṁ samaṇaṁ gotamaṁ puccheyyaṁ:
‘diṭṭhadhammikaṁ vā atthaṁ samparāyikaṁ vā’”ti.
Atha kho brahmāyussa brāhmaṇassa etadahosi:
“kusalo kho ahaṁ diṭṭhadhammikānaṁ atthānaṁ.
Aññepi maṁ diṭṭhadhammikaṁ atthaṁ pucchanti.
Yannūnāhaṁ samaṇaṁ gotamaṁ samparāyikaṁyeva atthaṁ puccheyyan”ti.

“katāvakāso khomhi samaṇena gotamena. Kiṁ nu kho ahaṁ samaṇaṁ gotamaṁ puccheyyaṁ: ‘diṭṭhadhammikaṁ vā atthaṁ samparāyikaṁ vā’”ti. Atha kho brahmāyussa brāhmaṇassa etadahosi: “kusalo kho ahaṁ diṭṭhadhammikānaṁ atthānaṁ. Aññepi maṁ diṭṭhadhammikaṁ atthaṁ pucchanti. Yannūnāhaṁ samaṇaṁ gotamaṁ samparāyikaṁyeva atthaṁ puccheyyan”ti.

Atha kho brahmāyu brāhmaṇo bhagavantaṁ gāthāhi ajjhabhāsi:

Atha kho brahmāyu brāhmaṇo bhagavantaṁ gāthāhi ajjhabhāsi:

Atha kho brahmāyu brāhmaṇo bhagavantaṁ gāthāhi ajjhabhāsi:

“Kathaṁ kho brāhmaṇo hoti, kathaṁ bhavati vedagū; Tevijjo bho kathaṁ hoti, sotthiyo kinti vuccati.

“Kathaṁ kho brāhmaṇo hoti,
kathaṁ bhavati vedagū;
Tevijjo bho kathaṁ hoti,
sotthiyo kinti vuccati.

“Kathaṁ kho brāhmaṇo hoti, kathaṁ bhavati vedagū; Tevijjo bho kathaṁ hoti, sotthiyo kinti vuccati.

Arahaṁ bho kathaṁ hoti, kathaṁ bhavati kevalī; Muni ca bho kathaṁ hoti, buddho kinti pavuccatī”ti.

Arahaṁ bho kathaṁ hoti,
kathaṁ bhavati kevalī;
Muni ca bho kathaṁ hoti,
buddho kinti pavuccatī”ti.

Arahaṁ bho kathaṁ hoti, kathaṁ bhavati kevalī; Muni ca bho kathaṁ hoti, buddho kinti pavuccatī”ti.

Atha kho bhagavā brahmāyuṁ brāhmaṇaṁ gāthāhi paccabhāsi:

Atha kho bhagavā brahmāyuṁ brāhmaṇaṁ gāthāhi paccabhāsi:

Atha kho bhagavā brahmāyuṁ brāhmaṇaṁ gāthāhi paccabhāsi:

“Pubbenivāsaṁ yo vedi, saggāpāyañca passati; Atho jātikkhayaṁ patto, abhiññā vosito muni.

“Pubbenivāsaṁ yo vedi,
saggāpāyañca passati;
Atho jātikkhayaṁ patto,
abhiññā vosito muni.

“Pubbenivāsaṁ yo vedi, saggāpāyañca passati; Atho jātikkhayaṁ patto, abhiññā vosito muni.

Cittaṁ visuddhaṁ jānāti, muttaṁ rāgehi sabbaso; Pahīnajātimaraṇo, brahmacariyassa kevalī; Pāragū sabbadhammānaṁ, buddho tādī pavuccatī”ti.

Cittaṁ visuddhaṁ jānāti,
muttaṁ rāgehi sabbaso;
Pahīnajātimaraṇo,
brahmacariyassa kevalī;
Pāragū sabbadhammānaṁ,
buddho tādī pavuccatī”ti.

Cittaṁ visuddhaṁ jānāti, muttaṁ rāgehi sabbaso; Pahīnajātimaraṇo, brahmacariyassa kevalī; Pāragū sabbadhammānaṁ, buddho tādī pavuccatī”ti.

Evaṁ vutte, brahmāyu brāhmaṇo uṭṭhāyāsanā ekaṁsaṁ uttarāsaṅgaṁ karitvā bhagavato pādesu sirasā nipatitvā bhagavato pādāni mukhena ca paricumbati, pāṇīhi ca parisambāhati, nāmañca sāveti: “brahmāyu ahaṁ, bho gotama, brāhmaṇo; brahmāyu ahaṁ, bho gotama, brāhmaṇo”ti.

Evaṁ vutte, brahmāyu brāhmaṇo uṭṭhāyāsanā ekaṁsaṁ uttarāsaṅgaṁ karitvā bhagavato pādesu sirasā nipatitvā bhagavato pādāni mukhena ca paricumbati, pāṇīhi ca parisambāhati, nāmañca sāveti:
“brahmāyu ahaṁ, bho gotama, brāhmaṇo;
brahmāyu ahaṁ, bho gotama, brāhmaṇo”ti.

Evaṁ vutte, brahmāyu brāhmaṇo uṭṭhāyāsanā ekaṁsaṁ uttarāsaṅgaṁ karitvā bhagavato pādesu sirasā nipatitvā bhagavato pādāni mukhena ca paricumbati, pāṇīhi ca parisambāhati, nāmañca sāveti: “brahmāyu ahaṁ, bho gotama, brāhmaṇo; brahmāyu ahaṁ, bho gotama, brāhmaṇo”ti.

Atha kho sā parisā acchariyabbhutacittajātā ahosi: “acchariyaṁ vata bho, abbhutaṁ vata bho. Yatra hi nāmāyaṁ brahmāyu brāhmaṇo ñāto yasassī evarūpaṁ paramanipaccakāraṁ karissatī”ti. Atha kho bhagavā brahmāyuṁ brāhmaṇaṁ etadavoca: “alaṁ, brāhmaṇa, uṭṭhaha nisīda tvaṁ sake āsane yato te mayi cittaṁ pasannan”ti. Atha kho brahmāyu brāhmaṇo uṭṭhahitvā sake āsane nisīdi.

Atha kho sā parisā acchariyabbhutacittajātā ahosi:
“acchariyaṁ vata bho, abbhutaṁ vata bho.
Yatra hi nāmāyaṁ brahmāyu brāhmaṇo ñāto yasassī evarūpaṁ paramanipaccakāraṁ karissatī”ti.
Atha kho bhagavā brahmāyuṁ brāhmaṇaṁ etadavoca:
“alaṁ, brāhmaṇa, uṭṭhaha nisīda tvaṁ sake āsane yato te mayi cittaṁ pasannan”ti.
Atha kho brahmāyu brāhmaṇo uṭṭhahitvā sake āsane nisīdi.

Atha kho sā parisā acchariyabbhutacittajātā ahosi: “acchariyaṁ vata bho, abbhutaṁ vata bho. Yatra hi nāmāyaṁ brahmāyu brāhmaṇo ñāto yasassī evarūpaṁ paramanipaccakāraṁ karissatī”ti. Atha kho bhagavā brahmāyuṁ brāhmaṇaṁ etadavoca: “alaṁ, brāhmaṇa, uṭṭhaha nisīda tvaṁ sake āsane yato te mayi cittaṁ pasannan”ti. Atha kho brahmāyu brāhmaṇo uṭṭhahitvā sake āsane nisīdi.

Atha kho bhagavā brahmāyussa brāhmaṇassa anupubbiṁ kathaṁ kathesi, seyyathidaṁ— dānakathaṁ, sīlakathaṁ, saggakathaṁ; kāmānaṁ ādīnavaṁ okāraṁ saṅkilesaṁ nekkhamme ānisaṁsaṁ pakāsesi. Yadā bhagavā aññāsi brahmāyuṁ brāhmaṇaṁ kallacittaṁ muducittaṁ vinīvaraṇacittaṁ udaggacittaṁ pasannacittaṁ, atha yā buddhānaṁ sāmukkaṁsikā dhammadesanā taṁ pakāsesi— dukkhaṁ, samudayaṁ, nirodhaṁ, maggaṁ. Seyyathāpi nāma suddhaṁ vatthaṁ apagatakāḷakaṁ sammadeva rajanaṁ paṭiggaṇheyya; evameva brahmāyussa brāhmaṇassa tasmiṁyeva āsane virajaṁ vītamalaṁ dhammacakkhuṁ udapādi: “yaṁ kiñci samudayadhammaṁ sabbaṁ taṁ nirodhadhamman”ti.

Atha kho bhagavā brahmāyussa brāhmaṇassa anupubbiṁ kathaṁ kathesi, seyyathidaṁ—
dānakathaṁ, sīlakathaṁ, saggakathaṁ;
kāmānaṁ ādīnavaṁ okāraṁ saṅkilesaṁ nekkhamme ānisaṁsaṁ pakāsesi.
Yadā bhagavā aññāsi brahmāyuṁ brāhmaṇaṁ kallacittaṁ muducittaṁ vinīvaraṇacittaṁ udaggacittaṁ pasannacittaṁ, atha yā buddhānaṁ sāmukkaṁsikā dhammadesanā taṁ pakāsesi—
dukkhaṁ, samudayaṁ, nirodhaṁ, maggaṁ.
Seyyathāpi nāma suddhaṁ vatthaṁ apagatakāḷakaṁ sammadeva rajanaṁ paṭiggaṇheyya;
evameva brahmāyussa brāhmaṇassa tasmiṁyeva āsane virajaṁ vītamalaṁ dhammacakkhuṁ udapādi:
“yaṁ kiñci samudayadhammaṁ sabbaṁ taṁ nirodhadhamman”ti.

Atha kho bhagavā brahmāyussa brāhmaṇassa anupubbiṁ kathaṁ kathesi, seyyathidaṁ—dānakathaṁ, sīlakathaṁ, saggakathaṁ; kāmānaṁ ādīnavaṁ okāraṁ saṅkilesaṁ nekkhamme ānisaṁsaṁ pakāsesi. Yadā bhagavā aññāsi brahmāyuṁ brāhmaṇaṁ kallacittaṁ muducittaṁ vinīvaraṇacittaṁ udaggacittaṁ pasannacittaṁ, atha yā buddhānaṁ sāmukkaṁsikā dhammadesanā taṁ pakāsesi—dukkhaṁ, samudayaṁ, nirodhaṁ, maggaṁ. Seyyathāpi nāma suddhaṁ vatthaṁ apagatakāḷakaṁ sammadeva rajanaṁ paṭiggaṇheyya; evameva brahmāyussa brāhmaṇassa tasmiṁyeva āsane virajaṁ vītamalaṁ dhammacakkhuṁ udapādi: “yaṁ kiñci samudayadhammaṁ sabbaṁ taṁ nirodhadhamman”ti.

Atha kho brahmāyu brāhmaṇo diṭṭhadhammo pattadhammo viditadhammo pariyogāḷhadhammo tiṇṇavicikiccho vigatakathaṅkatho vesārajjappatto aparappaccayo satthusāsane bhagavantaṁ etadavoca:

Atha kho brahmāyu brāhmaṇo diṭṭhadhammo pattadhammo viditadhammo pariyogāḷhadhammo tiṇṇavicikiccho vigatakathaṅkatho vesārajjappatto aparappaccayo satthusāsane bhagavantaṁ etadavoca:

Atha kho brahmāyu brāhmaṇo diṭṭhadhammo pattadhammo viditadhammo pariyogāḷhadhammo tiṇṇavicikiccho vigatakathaṅkatho vesārajjappatto aparappaccayo satthusāsane bhagavantaṁ etadavoca:

“abhikkantaṁ, bho gotama, abhikkantaṁ, bho gotama. Seyyathāpi, bho gotama, nikkujjitaṁ vā ukkujjeyya, paṭicchannaṁ vā vivareyya, mūḷhassa vā maggaṁ ācikkheyya, andhakāre vā telapajjotaṁ dhāreyya ‘cakkhumanto rūpāni dakkhantī’ti; evamevaṁ bhotā gotamena anekapariyāyena dhammo pakāsito. Esāhaṁ bhavantaṁ gotamaṁ saraṇaṁ gacchāmi dhammañca bhikkhusaṅghañca. Upāsakaṁ maṁ bhavaṁ gotamo dhāretu ajjatagge pāṇupetaṁ saraṇaṁ gataṁ. Adhivāsetu ca me bhavaṁ gotamo svātanāya bhattaṁ saddhiṁ bhikkhusaṅghenā”ti. Adhivāsesi bhagavā tuṇhībhāvena. Atha kho brahmāyu brāhmaṇo bhagavato adhivāsanaṁ viditvā uṭṭhāyāsanā bhagavantaṁ abhivādetvā padakkhiṇaṁ katvā pakkāmi.

“abhikkantaṁ, bho gotama, abhikkantaṁ, bho gotama.
Seyyathāpi, bho gotama, nikkujjitaṁ vā ukkujjeyya, paṭicchannaṁ vā vivareyya, mūḷhassa vā maggaṁ ācikkheyya, andhakāre vā telapajjotaṁ dhāreyya ‘cakkhumanto rūpāni dakkhantī’ti; evamevaṁ bhotā gotamena anekapariyāyena dhammo pakāsito.
Esāhaṁ bhavantaṁ gotamaṁ saraṇaṁ gacchāmi dhammañca bhikkhusaṅghañca.
Upāsakaṁ maṁ bhavaṁ gotamo dhāretu ajjatagge pāṇupetaṁ saraṇaṁ gataṁ.
Adhivāsetu ca me bhavaṁ gotamo svātanāya bhattaṁ saddhiṁ bhikkhusaṅghenā”ti.
Adhivāsesi bhagavā tuṇhībhāvena.
Atha kho brahmāyu brāhmaṇo bhagavato adhivāsanaṁ viditvā uṭṭhāyāsanā bhagavantaṁ abhivādetvā padakkhiṇaṁ katvā pakkāmi.

“abhikkantaṁ, bho gotama, abhikkantaṁ, bho gotama. Seyyathāpi, bho gotama, nikkujjitaṁ vā ukkujjeyya, paṭicchannaṁ vā vivareyya, mūḷhassa vā maggaṁ ācikkheyya, andhakāre vā telapajjotaṁ dhāreyya ‘cakkhumanto rūpāni dakkhantī’ti; evamevaṁ bhotā gotamena anekapariyāyena dhammo pakāsito. Esāhaṁ bhavantaṁ gotamaṁ saraṇaṁ gacchāmi dhammañca bhikkhusaṅghañca. Upāsakaṁ maṁ bhavaṁ gotamo dhāretu ajjatagge pāṇupetaṁ saraṇaṁ gataṁ. Adhivāsetu ca me bhavaṁ gotamo svātanāya bhattaṁ saddhiṁ bhikkhusaṅghenā”ti. Adhivāsesi bhagavā tuṇhībhāvena. Atha kho brahmāyu brāhmaṇo bhagavato adhivāsanaṁ viditvā uṭṭhāyāsanā bhagavantaṁ abhivādetvā padakkhiṇaṁ katvā pakkāmi.

Atha kho brahmāyu brāhmaṇo tassā rattiyā accayena sake nivesane paṇītaṁ khādanīyaṁ bhojanīyaṁ paṭiyādāpetvā bhagavato kālaṁ ārocāpesi: “kālo, bho gotama, niṭṭhitaṁ bhattan”ti.

Atha kho brahmāyu brāhmaṇo tassā rattiyā accayena sake nivesane paṇītaṁ khādanīyaṁ bhojanīyaṁ paṭiyādāpetvā bhagavato kālaṁ ārocāpesi:
“kālo, bho gotama, niṭṭhitaṁ bhattan”ti.

Atha kho brahmāyu brāhmaṇo tassā rattiyā accayena sake nivesane paṇītaṁ khādanīyaṁ bhojanīyaṁ paṭiyādāpetvā bhagavato kālaṁ ārocāpesi: “kālo, bho gotama, niṭṭhitaṁ bhattan”ti.

Atha kho bhagavā pubbaṇhasamayaṁ nivāsetvā pattacīvaramādāya yena brahmāyussa brāhmaṇassa nivesanaṁ tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā paññatte āsane nisīdi saddhiṁ bhikkhusaṅghena. Atha kho brahmāyu brāhmaṇo sattāhaṁ buddhappamukhaṁ bhikkhusaṅghaṁ paṇītena khādanīyena bhojanīyena sahatthā santappesi sampavāresi.

Atha kho bhagavā pubbaṇhasamayaṁ nivāsetvā pattacīvaramādāya yena brahmāyussa brāhmaṇassa nivesanaṁ tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā paññatte āsane nisīdi saddhiṁ bhikkhusaṅghena.
Atha kho brahmāyu brāhmaṇo sattāhaṁ buddhappamukhaṁ bhikkhusaṅghaṁ paṇītena khādanīyena bhojanīyena sahatthā santappesi sampavāresi.

Atha kho bhagavā pubbaṇhasamayaṁ nivāsetvā pattacīvaramādāya yena brahmāyussa brāhmaṇassa nivesanaṁ tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā paññatte āsane nisīdi saddhiṁ bhikkhusaṅghena. Atha kho brahmāyu brāhmaṇo sattāhaṁ buddhappamukhaṁ bhikkhusaṅghaṁ paṇītena khādanīyena bhojanīyena sahatthā santappesi sampavāresi.

Atha kho bhagavā tassa sattāhassa accayena videhesu cārikaṁ pakkāmi. Atha kho brahmāyu brāhmaṇo acirapakkantassa bhagavato kālamakāsi.

Atha kho bhagavā tassa sattāhassa accayena videhesu cārikaṁ pakkāmi.
Atha kho brahmāyu brāhmaṇo acirapakkantassa bhagavato kālamakāsi.

Atha kho bhagavā tassa sattāhassa accayena videhesu cārikaṁ pakkāmi. Atha kho brahmāyu brāhmaṇo acirapakkantassa bhagavato kālamakāsi.

Atha kho sambahulā bhikkhū yena bhagavā tenupasaṅkamiṁsu; upasaṅkamitvā bhagavantaṁ abhivādetvā ekamantaṁ nisīdiṁsu. Ekamantaṁ nisinnā kho te bhikkhū bhagavantaṁ etadavocuṁ: “brahmāyu, bhantebhanteEn los textos pali, se usa como vocativo para dirigirse al Buddha o a un monje budista. En el uso moderno a menudo se emplea también como título.Ver en el glosario, brāhmaṇo kālaṅkato. Tassa kā gati, ko abhisamparāyo”ti?

Atha kho sambahulā bhikkhū yena bhagavā tenupasaṅkamiṁsu; upasaṅkamitvā bhagavantaṁ abhivādetvā ekamantaṁ nisīdiṁsu. Ekamantaṁ nisinnā kho te bhikkhū bhagavantaṁ etadavocuṁ:
“brahmāyu, bhantebhanteEn los textos pali, se usa como vocativo para dirigirse al Buddha o a un monje budista. En el uso moderno a menudo se emplea también como título.Ver en el glosario, brāhmaṇo kālaṅkato.
Tassa kā gati, ko abhisamparāyo”ti?

Atha kho sambahulā bhikkhū yena bhagavā tenupasaṅkamiṁsu; upasaṅkamitvā bhagavantaṁ abhivādetvā ekamantaṁ nisīdiṁsu. Ekamantaṁ nisinnā kho te bhikkhū bhagavantaṁ etadavocuṁ: “brahmāyu, bhantebhanteEn los textos pali, se usa como vocativo para dirigirse al Buddha o a un monje budista. En el uso moderno a menudo se emplea también como título.Ver en el glosario, brāhmaṇo kālaṅkato. Tassa kā gati, ko abhisamparāyo”ti?

“Paṇḍito, bhikkhave, brahmāyu brāhmaṇo paccapādi dhammassānudhammaṁ, na ca maṁ dhammādhikaraṇaṁ vihesesi. Brahmāyu, bhikkhave, brāhmaṇo pañcannaṁ orambhāgiyānaṁ saṁyojanānaṁ parikkhayā opapātiko hoti, tattha parinibbāyī, anāvattidhammo tasmā lokā”ti.

“Paṇḍito, bhikkhave, brahmāyu brāhmaṇo paccapādi dhammassānudhammaṁ, na ca maṁ dhammādhikaraṇaṁ vihesesi.
Brahmāyu, bhikkhave, brāhmaṇo pañcannaṁ orambhāgiyānaṁ saṁyojanānaṁ parikkhayā opapātiko hoti, tattha parinibbāyī, anāvattidhammo tasmā lokā”ti.

“Paṇḍito, bhikkhave, brahmāyu brāhmaṇo paccapādi dhammassānudhammaṁ, na ca maṁ dhammādhikaraṇaṁ vihesesi. Brahmāyu, bhikkhave, brāhmaṇo pañcannaṁ orambhāgiyānaṁ saṁyojanānaṁ parikkhayā opapātiko hoti, tattha parinibbāyī, anāvattidhammo tasmā lokā”ti.

Idamavoca bhagavā. Attamanā te bhikkhū bhagavato bhāsitaṁ abhinandunti.

Idamavoca bhagavā.
Attamanā te bhikkhū bhagavato bhāsitaṁ abhinandunti.

Idamavoca bhagavā. Attamanā te bhikkhū bhagavato bhāsitaṁ abhinandunti.

Brahmāyusuttaṁ niṭṭhitaṁ paṭhamaṁ.

Brahmāyusuttaṁ niṭṭhitaṁ paṭhamaṁ.

Brahmāyusuttaṁ niṭṭhitaṁ paṭhamaṁ.

AnteriorEn KaṇṇakatthalaMN 90·KaṇṇakatthalasuttaEl rey Pasenadi interroga al Buddha sobre diversos asuntos: la casta, la omnisciencia y los dioses, entre otros.SiguienteCon SelaMN 92·SelasuttaUn asceta brahmánico llamado Keṇiya invita a toda la Saṅgha a una comida. Cuando el brahmán Sela ve lo que ocurre, visita al Buddha y expresa su delei…

Texto original en pali: Mahāsaṅgīti Tipiṭaka Buddhavasse 2500.

Datos pali, segmentación, variantes y metadatos: importados desde SuttaCentral.

Traducción al español: Anton P. Baron.

Gestionar consentimiento

🍪 En KarunaPura usamos cookies para ofrecerte una experiencia más consciente y respetuosa.

Funcionales Siempre activo
Estas cookies son esenciales para el funcionamiento básico de la web y no se pueden desactivar.
Permiten recordar tus ajustes y preferencias para que tu experiencia sea más fluida.
El almacenamiento o acceso técnico es necesario para la finalidad legítima de almacenar preferencias no solicitadas por el abonado o usuario.
Estadísticas
El almacenamiento o acceso técnico que es utilizado exclusivamente con fines estadísticos. Nos ayudan a entender cómo se usa el sitio de forma anónima, para seguir mejorando.
Marketing
Se utilizan para ofrecer contenido personalizado y relevante según tu comportamiento de navegación.
  • Administrar opciones
  • Gestionar los servicios
  • Gestionar {vendor_count} proveedores
  • Leer más sobre estos propósitos
Ver preferencias
  • {title}
  • {title}
  • {title}